Ginteikiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ginteikiškės (Gintajiszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Ginteikiškės ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Ginteikiškės (Gineitiškės), kaimas Kruonio seniūnijoje, 4 km į šiaurės rytus nuo Kruonio, 12 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, dešinėje kelio KaišiadorysKruonis–Alytus pusėje, tarp Burčiakų (šiaurės vakaruose) ir Slimino (pietryčiuose) miškų. Per Ginteikiškes teka Brastupis.

Turinys

Ginteikiškių pilkapiai

Šalia Ginteikiškių kaimo išlikę pilkapiai. Į rytus nuo kaimo, miške, yra išlikęs išskleistas apie 7,5 m skersmens ir 0,6 m aukščio pilkapis, vadinamas Piliakalniu. Maždaug per 300 m į šiaurės vakarus nuo jo buvę dar keli pilkapiai su akmenų vainikais sunaikinti: akmenys paimti tiesiamam plentui. Duomenų apie radinius nėra. Pilkapiai tikriausiai supilti I tūkstantmečio II-ojoje pusėje. Kaime, neaukštame kalnelyje, yra buvusios kapinės, vadinamos Pakapiniu. Ariant ir dabar randama kaulų.

Istorija

Ginteikiškės (Gineitiškės) minimos dar 1558 metais. 1570 m. Andrius Derška, kuriam iškėlė bylą Mykolas Garkauskis su žmona Elžbieta Toločkaite dėl Kulokiškių ir Gineitiškių žemės, gavo šaukimą į Trakų žemės teismą. 1775 m. Ginteikiškėse - 5 sodybos, kuriose gyveno S. Stankevičiaus, S. Tauro, S. Sosnovskio, A. Adamonio ir J. Augustinovičiaus šeimos. 1795 m. penkiose sodybose gyveno 42 gyventojai. 1848 m. Ginteikiškės su 363,88 dešimtinės žemės priklausė valstybiniam Kruonio dvarui. Kaime gyveno 11 šeimų (M. Tauro, A. Kajevskio, V. Rožanskio, B. Žukovskio ir kitos). 1866 m. kaime - 9 sodybos, 113 gyventojų (109 katalikai, 4 žydai), 1897 m. - 117 gyventojų, 144,61 dešimtinės žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1911 m. Didžiausias sklypas - 32,77 dešimtinės žemės, vadintas Valakais, priklausė J. Žukovskiui ir kitiems. Tuo metu beveik pusė Ginteikiškių vienkiemių turėjo savo vardus - Zubaniškės, Dvaro laukas, Šaltinis, Žvyrynas, Pakapinys, Ašutinė, Plytničia, Pagiraitis ir kitokius. 1923 m. - 27 sodybos, 126 gyventojai, 1931 m. - 34 sodybos, 218,22 ha žemės, 1937 m. - 126 gyventojai katalikai. 1936 m. Lietuvos žemės vardyne apie kaimą rašoma: „Ginteikiškių kaimas esąs senas. Seniausi gyventojai Taurai ir Čepulioniai. Kiti atėjūnai. Baudžiavą ėjo į Mankoviškes“. 1941 m. birželio 24 d. Dijokiškėse kartu su kitų kaimų žmonėmis raudonarmiečiai nušovė Ginteikiškių gyventoją Adomą Taurą. 1947 m. žuvo partizanai Pranas ir Antanas Žukauskai, 1948 m. - P. Morkūnas (visi iš Ginteikiškių). 1948 m. ištremti Morkūnai (3 asmenys), Sadaičiai (3 asmenys), Žukauskai (5 asmenys) ir A. Bartkus. 1944 m. kaime - 122 gyventojai (114 katalikų ir 8 stačiatikiai). 1947 m. - 33 sodybos, 142 gyventojai, 1959 m. - 131 gyventojas, 1981 m. - 57 sodybos, 146 gyventojai, 2000 m. - 65 sodybos, 133 gyventojai.

Ginteikiškių mokykla

Nuo 1944 m. veikė pradžios mokykla, nuo 1949 m. - biblioteka. 1957 m. kaime jau veikė klubas-skaitykla. Mokykloje 1957-1958 mokslo metais mokėsi 39 mokiniai. 1944-1946 m. šioje mokykloje mokytoja dirbo Aurelija Onaitienė, kuri čia gyveno kartu su sūnumi, būsimu poetu Vytautu Onaičiu (1939-1968).

Slapta mokykla

Caro laikais A. Kerševičiaus namuose veikė slapta lietuviška mokykla. Tačiau apie tai kažkas pranešė žandarams. Mokyklą ir mokytoją priglaudusį A. Kerševičių nubaudė, mokyklą panaikino. 1909 m. Ginteikiškių kaime ir vėl įsteigta slapta lietuviška mokykla (taip pat ir Grėžieniškėse). Mokyklose dirbo daraktorės seserys O. ir V. Jakštaitės, kurios į šį valsčių buvo atsiųstos iš Vilniaus L. Giros ir J. Tumo-Vaižganto iniciatyva. Veronika Jakštaitė 1911 m. iš Ginteikiškių kaimo gyventojų Marijonos Grigonaitės, Domicelės Kerševičiukės, Teklės Kerševičienės, Marės Žukauskienės, Rožės Žukauskienės, Marijonos Kalaušiukės, Onos Skučiukės užrašė ir Vilniun nusiuntė 48 lietuvių liaudies dainas.

Vietovardžiai

Kruonio pradžios mokyklos mokytoja Anelė Mikienė 1936 m. kovo mėnesį užrašė Ginteikiškių kaimo vietovardžius.

Akmenyčia – pieva. Lygumoje, nusausinta grioviu. Apie 0,5 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę nuo buvusio kaimo.

Apynėliai – pieva. Pailga, lygi. Apie 1 ha dydžio. Kaimo šiaurėje abipus Brastupio.

Ašutinė – raistas. Klonyje, nusausintas grioviu. Apie 0,5 ha dydžio. Apie 3/4 km į šiaurę nuo buvusio kaimo.

Babičianka – pieva. Klonyje, nusausinta grioviu. Apie 0,5 km į rytus.

Brastupis – upelis. Apie ¾ km ilgio. Teka vakarų puse, iš pietų į rytus. Išteka iš Pajuodraisčio kaimo vakaruose. Vasarą išdžiūsta.

Išdagos – raistas. Lygumoje, nusausintas. Šiaurinėje kaimo pusėje.

Jonykos kalnas – kalnas. Šlynas, nuolaidus. Apie 3 ha dydžio. Pietuose, prie buvusio kaimo. „Aukštas iš vakarų ir žiemių”.

Ginteikiškės - kaimas. „Ginteikiškių km. esąs senas. Baudžiavon ėjęs į Mankoviškes. Seniausi gyventojai Taurai ir Čepulioniai. Kiti atėjūnai”. „Kaimo pavadinimas, žmonių pasakojimu kilęs iš žodžių ginti. Vienų pasakojimu, buvęs pro tą vietą mišku takas, kuriuo gyvulius gindavę. Kitų pasakojimu, dabartiniuose Burčiakuose buvęs burtininkas, kuris žmonėms darydavo daug žalos savo būrimais. Gi kaimo dabartinėje vietoje buvę žmonės, kurie tuos burtus atitaisydavę ir žmones apgindavę”.

Keršio raistas – raistas. Klonis, nusausintas grioviu. Apie 1 ha dydžio. Šiaurės rytuose, prie kaimo.

Kupstinė – pieva. Klonyje, lygi. 1 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę.

Lukiškis – pieva. Lygi nusausinta. Apie 1,5 ha dydžio. Kaimo rytuose.

Liūnas – pievelė. Apvali duobė. 50x30 m dydžio. Kaimo vakaruose.

Pagirys – raistas. Apie 1 ha dydžio. Pietuose, prie miško.

Pajuodraistis - raistas ir pieva. Apie 3 ha dydžio. Vakaruose, prie miško. „Kalnai iš pietų ir rytų”.

Pakapinys – ariama pieva. Kalneliai, smėlis. 1,5 ha dydžio. Pietryčių pusės laukuose. „Tekęs Gervickui”. „Kalnelis pietuose. Randama žmonių kaulų”.

Kačerga (Po berželiu) – pieva. Lygi, nusausinta. Apie 1 ha dydžio. Pietvakariuose, prie kaimo.

Pūkinė - pieva. 1 ha dydžio. Pietuose prie šaltinių.

Rūdynas – pieva. Rūdys, sausa (nusausinta). Apie 0,5 ha dydžio. Šiaurėje, prie Apynėlių. „Seniau moterys dažiusios tomis rūdimis audeklus. Veždavę net kitur”.

Šermukšniškis – pieva. Sausa, lygumoje. Apie 0,5 ha dydžio. Šiaurėje, prie Akmenyčios. „Augę šermukšniai”.

Vidulaukės raistas – raistas. Kupstai, krūmai. 1 ha dydžio. Kaimo rytuose.

Vilčkūnienės daržas - ariama žemė. Molis, juodžemis, lygi. Apie 1 ha dydžio. Kaimo vakaruose, prie Liūno. „Gyvenusi kada tai – Vilčkuvienė”.

Zapaška – pieva, apie 1 ha dydžio. Kaimo laukų pietuose. „Nuo rusų „ganyti””.

Zubaniškis – pieva. Klampi, kupstai. Apie 0,5 ha dydžio. Kaimo šiaurėje, laukuose.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 82-83.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos