Ginteikiškių pilkapynas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pilkapio, apaugusio jaunuolynu, vaizdas. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.

Ginteikiškių pilkapynas yra Kruonio seniūnijoje, 1,8 km į šiaurės vakarus nuo Limšiaus upelio pralaidos KaišiadoriųKruonio kelyje, 1,45 km į šiaurės rytus nuo šio kelio kryžkelės su keliu į Ginteikiškes ir 0,9 km į šiaurę nuo KaišiadoriųKruonio kelio, Kaišiadorių miškų urėdijos, Žiežmarių girininkijos, Slimino miške, 14 kvartalo vidurinėje dalyje.

Pilkapynas buvo aukščiausioje (apie 60 m skersmens ir 3 m aukščio), aplinkoje išsiskiriančioje kalvelėje. Iki dabar yra išlikęs tik vieno pilkapio sampilas. Jis yra 7,5 m skersmens ir 0,6 m aukščio. Retinant mišką, kalva išvažinėta traktoriumi, pilkapis suartas miško plūgais. Dabar vietovė apaugusi.

PIlkapynas yra kultūros paminklas.


Turinys

Padavimai, pasakojimai

Pilkapis žmonių vadintas Piliakalniu (matyt, dėl to, kad jis yra aplinkoje išsiskiriančioje kalvelėje). Pasakojama, kad maždaug 0,3–0,4 km į šiaurės vakarus nuo jo miške yra dar vieno pilkapio žymės ir kelių pilkapių vietos, ir kad pilkapiai buvę su akmenų vainikais, tačiau jie buvę išardyti, o akmenys panaudoti Kruonio keliui grįsti. Dar viena pilkapių grupė buvusi 1–1,5 km į pietryčius, taip pat miške, ant nedidelės kalvelės šalia raisto. Šioje vietoje buvę 3 ar 4 pilkapiai, sunaikinti tiesiant miško kelią.

Lietuvos žemės vardyne minima ir kaimo R laukuose esanti vieta, vadinama Pakapiniu. Tai buvo smėlėta kalvelė. Pasakojama, kad toje vietoje buvo randama kaulų.


Tyrinėjimai

Pilkapynas nėra sistemingai tyrinėtas. Vykdyti tik žvalgymai. 1971 m. pilkapyną aplankė A. Tautavičius, kuris žvalgė suardytų pilkapių vietą, aprašė pilkapyno būklę. 1977 m. pilkapyną kartografavo M. Černiauskas.


Laidosena

Apie laidoseną duomenų nėra. Tačiau pagal pasakojimus galima spręsti, kad pilkapiai buvo su akmenų vainikais.

Remiantis šiais duomenimis pilkapynas datuojamas I tūkstantmečio viduriu - II puse.


Šaltiniai

  • Černiauskas M. 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 5.
  • Degutienė V. Kaišiadorių rajono Kruonio apylinkės vietovardžių aprašymas. 1976. KšMA. B. 4, p. 12; priedas Nr. 21.
  • Mikienė A., gim. Gilučių k. 1936 m. kovo mėn. Lietuvos žemės vardynas. Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka.
  • Šidiškis T. Įvairių kultūros vertybių registravimas Kaišiadorių rajone. Mitologiniai ir sakraliniai objektai (ataskaita, žemėlapiai). 1994. KšMA. B. 256, p. 29.
  • Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). LIIR. B. 313, p. 30.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 125, 175-176.


Literatūra

  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. 3. I–XII a. pilkapynai ir senkapiai. Vilnius, 1977, p. 41.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 118.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 178-179.
  • Ramėnaitė L. Praeities paminklams apsaugoti // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1976, rugsėjo 23, p. 2.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos