Girgždai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Girgždai, kaimas Kruonio seniūnijoje, 7,5 km į rytus nuo Kruonio, 13,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, tarp Joniliškių ir Kurniškių miškų. Iš kaimo išteka Limšius, Strėvos upės kairysis intakas.

Turinys

Girgždų akmuo

Kaime yra akmuo - saugomas gamtinio kraštovaizdžio objektas. Aukštis - 310 cm, plotis - 258 cm, ilgis - 300 cm. Pagal tūrį šis akmuo - vienas didžiausių tarp Kaišiadorių rajono saugomų geologinių kraštovaizdžio objektų (trečias).

Istorija

Kaimas įkurtas 1927 m. kariams savanoriams išdalintų Linkavos ir Kurniškių palivarkų vietoje. Šie palivarkai 1920 m. buvo paimti valstybės žinion iš grafo Marijono Pliaterio, Kalvių dvaro savininko. 1944 m. sausio 13 d. Juozo Kondroto namuose Kruonio policininkai nušovė 4 sovietinius partizanus, o vieną, mėginusį pabėgti su atsitiktinai pro šalį važiavusiu valstiečiu J. Razulevičium, prisivijo policininkas ir nušovė bei mirtinai sužeidė valstietį. 1951 m. ištremta 4 asmenų Žilinskių šeima. 1931 m. kaime - 18 sodybų ir 212,61 ha žemės, 1937 m. - 46 gyventojai katalikai, 1944 m. - 91 gyventojas katalikas (17 šeimų), 1947 m. - 16 sodybų, 80 gyventojų, 1981 m. - 13 sodybų, 22 gyventojai, 2000 m. - 6 sodybos, 11 gyventojų.

1929 m. kovo 20 d. Girgžduose gimė filosofas Jonas Grigonis. 1952 m. baigė Vilniaus universiteto fizikos ir matematikos fakultetą. 1960 m. baigė visuomeninių mokslų akademiją Maskvoje. Nuo 1963 m. Vilniaus universiteto prorektorius, nuo 1965 m. docentas. Paskelbė mokslinių straipsnių apie šiuolaikinės fizikos filosofines problemas ir publicistinių straipsnių.

1925 m. rugsėjo 1 d. kaime gimė Juozas Degutis – inžinierius chemikas. 1950 m. baigė Kauno universiteto technologijos fakultetą. Nuo 1950 m. Kauno universiteto organinės chemijos katedros asistentas. Nuo 1956 m. Vilniaus universiteto vyresnysis dėstytojas; Onkologijos institute (Vilniuje) vadovavo priešvėžinių preparatų sintezės darbams. Nuo 1962 m. Kauno Politechnikos instituto docentas. Tyrė aromatinės eilės halogenalkilaminus, aminorūgštis ir aminosulforūgštis, siekdamas gauti naujų priešvėžinių preparatų. Paskelbė mokslinių straipsnių.

Kaime yra Piemenėlio kalnas, apie kurio atsiradimą pasakojama tokia legenda: „Keliu važiavo ponas. Jis vežėsi piemenėlį. Važiuojant pro kalvą, pradėjo trankyti perkūnas. Prapliupo ledų kruša. Nuo audros žuvo ponas. Prasivėrė žemė, ir piemenėlis su vežimu dingo. Toje vietoje atsirado didelis kalnas. Ponas buvo rastas pakalnėje. Todėl tas kalnas ir vadinamas dabar Piemenėlio kalnu”.

Vietovardžiai

Kovaičių pradžios mokyklos mokytojas Adomas Naujalis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Girgždų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Adomas Lukoševičius, gimęs Janapolio kaime.

Impočizna (vietos tarme Impučizna) - dirbama žemė. Juodžemis, priemolis. 40 ha dydžio. Už 500 m į vakarus nuo Girgždų kaimo. „Impučizna gavo vardą, kad seniau toje vietoje gyveno žmogus vardu „Impolitas””.

Girgždai - kaimas su 10 gyventojų. Žemė - juodžemis ir priemolis. „Girgždų km. seniau priklausė gr. Pletariui, buvo dvarelis 8 valakai. Žemės reformos valdyba minėtą dvarelį išdalino kariams ir pavadino Girgždais, o seniau vadinosi Kurniškių dvarelis”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 83-84.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos