Glosienė Audronė

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Glosienė Audronė (Bulbovaitė) (1958 m. spalio 4 d. Ariogaloje, Raseinių r. - 2009 m. sausio 26 d. Vilniuje) - socialinių mokslų daktarė, docentė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės katedros vedėja.

1964-1975 m. mokėsi Rumšiškių vidurinėje mokykloje, 1975-1980 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybė). 1986-1990 VU bibliotekininkystės ir bibliografijos aspirantė.

1978-1980 m. - Lietuvos knygų rūmų bibliografė. 1980-1985 - VU Informacijos problemų mokslinių tyrimų laboratorijos mokslinė darbuotoja, 1991-1992 m. VU Knygotyros katedros asistentė, nuo 1993 m. VU Bibliotekininkystės katedros vedėja, nuo 1994 - VU Komunikacijos fakulteto prodekanė. Nuo 2006 m. iki 2009 m. - Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė.

„Man buvo vos vieneri, kai tėvai persikėlė gyventi į Kaišiadorių rajoną - iš pradžių į Stabintiškių kaimą, vėliau - į Rumšiškes. Čia baigiau vidurinę mokyklą, kurioje mokytojos išugdė meilę literatūrai, skaitymui, pažinimui. Šeimoje visada būdavo „knyginė“ aplinka (...). Mama Onutė Bulbovienė dirbo Rumšiškių bibliotekoje, tada įsikūrusioje gretimame name. Jai dažnai padėdavau, netgi pavaduodavau. Taigi bibliotekininkystės specialybę pasirinkau neatsitiktinai“, - rašė A. Glosienė „Kaišiadorių aiduose“ (1994 m. gegužės 7 d.).

Klausėsi prof. L. Vladimirovo paskaitų. Mokydamasi aspirantūroje, rašė disertaciją tema „Knygų leidyba ir platinimas Lietuvoje 1918-1940 m.“. Mokslinis vadovas - prof. V. Žukas. „Džiaugiuos, kad darbą baigiau jau Atgimimo laikais, kai galėjau rašyti apie tarpukario metų Lietuvą, nenusižengdama tiesai ir savo sąžinei, nesprausdama priverstinai knygų leidybos ir platinimo procesų į ideologinius rėmus. Disertaciją apgyniau 1993 m. vasario 17 d. Už ją buvo suteiktas pirmą kartą nepriklausomojoje Lietuvoje socialinių mokslų daktarės laipsnis“, - tęsė A. Glosienė ten pat.

Vilniaus universitete dėstė lektologiją - discipliną apie skaitymą ir skaitytoją. Su modernia bibliotekine praktika bei moksliniais tyrinėjimais susipažino kelionių į Švediją, Islandiją, Suomiją metu. Paskelbė daugiau kaip keturiasdešimt mokslinių straipsnių respublikos profesinėje bei kutūrinėje spaudoje. Vienas straipsnis išspausdintas Australijos vaikų ir mokyklų bibliotekų žurnale „Orana“, kitas Suomijos bibliotekininkų leidinyje „Kirjastolenti“. Iš anglų kalbos verčia mokslinę literatūrą. Yra monografijos „Lietuviškoji knyga: istorijos metmenys“ (1996) viena iš autorių.

- Rumšiškes aplankau dažnai - savo mamą, tėvelio kapą. Traukia galimybė pailsėti nuostabioje gamtoje prie Kauno marių, ir vaikystės prisiminimai. Esu laiminga, turėdama tokią tėviškę - Rumšiškes, - pasakojo A. Glosienė.

2010 metais Vilniaus universiteto biblioteka įsteigė stipendiją, skirtą prof. A. Glosienės atminimui. Šios stipendijos tikslas – skatinti jaunus ir aktyvius specialistus, jų kompetencijos plėtrą ir naujų idėjų įgyvendinimą bibliotekininkystės ir informacijos srityje.


Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 84;
  • Laurinavičius J. Kaišiadorių krašto žmonės: 100 biografijų. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2002. - P. 67-68.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos