Godovskis Leopoldas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Leopoldas Godovskis

Godovskis Leopoldas (1870 m. vasario 13 d. Žasliuose – 1938 m.lapkričio 21 d. Niujorke) – pianistas, pedagogas, kompozitorius. Labiausiai pasaulyje išgarsėjęs žaslietis.

L. Godovskis užima ypatingą vietą fortepijono meno istorijoje ir yra laikomas vienu geriausiu visų laikų pianistu. L. Godovskis buvo puikus pedagogas, ištobulinęs savo fortepijonį metodą, jis buvo pirmasis pianistas propagavęs natūralų rankos svorį, atskirų pirštų nepriklausomybę ir ypač kairiosios rankos išvystymą. „Pianistų pianistas“, „Buda prie fortepijono“, „Ponas Dievas“ (Mr. God), „Kairiosios rankos apaštalas“– tokiais epitetais buvo vadinamas šis legendinis pianistas, kompozitorius ir pedagogas.

Šiuo metu intensyviausiai L. Godovskio kūrybą atlieka, tyrinėja ir populiarina Vašingtono universiteto (JAV) Muzikos menų daktaras prof. Dainius Vaičekonis.

Turinys

Biografija

Leopoldas Godovskis – devynmetis vunderkindas

Kai Leopoldui buvo pusantrų metų, jo tėvas, gerbiamas gydytojas, mirė choleros epidemijos metu. Neturėdami iš ko gyventi, motina Ana su sūnumi persikėlė į Širvintas, iš kur vėliau, draugų padedami, persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo vaikystės Leopoldas mokėsi groti smuiku ir fortepijonu. Pradžioje koncertuodavo kaip smuikininkas. Būdamas 9 metų, jau atliko koncertinį turnė po Rusiją ir Vokietiją. 1882–1884 m. toliau mokėsi groti fortepijonu Aukštojoje muzikos mokykloje (Berlyne). 1884 m. keturiolikmetis išvyko gastroliuoti į Šiaurės Ameriką, kur atkreipė dėmesį kaip aukšto lygio pianistas. Pirmasis solinis koncertas įvyko tų pat metų gruodžio 7 d. Bostone, kitais metais jis jau skambino Niujorko „Kazino“ koncertų salėje. 1886 m. gastroliavo Kanadoje. Grįžęs į Europą, 1886 m. koncertavo Londono bei Paryžiaus salonuose. 1887–1890 m. gludino savo talentą Paryžiaus konservatorijoje pas kompozitorių Kamilį Sen-Sansą. 1890 m. jis antrą kartą išvyko į JAV. 1890–1895 m. dėstė Filadelfijos konservatorijos fortepijono skyriuje, Niujorko muzikos koledže, o 1895–1900 m. buvo Čikagos konservatorijos fortepijono sk. direktoriumi. Nuo 1900 m. pabaigos gastroliavo įvairiose Europos šalyse, galop įsikūrė Austrijoje ir 1909–1914 m. vadovavo Vienos muzikos akademijos meistriškumo klasei; jam buvo suteiktas karališkojo profesoriaus titulas. Protarpiais (1912 ir 1913 m.) gastroliavo JAV ir 1914 m. ten įsikūrė, šį kartą iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Pasibaigus karui, surengė daugybę koncertų Pietų Amerikoje, Europoje, Azijoje. Savo nepaprastai sėkmingą pianisto virtuozo karjerą baigė 1930 m., būdamas šešiasdešimties metų amžiaus (dėl rankų ligos). Jis dėl savo virtuoziškos grojimo technikos buvo vadinamas „XX amžiaus stebuklu“; ypač garsėjo grojimo kaire ranka technika. Kūrybinį palikimą sudaro keliasdešimt opusų, skirtų fortepijonui. 1912 m. parengė ir išleido populiarių pedagoginių pjesių fortepijonui rinkinį.

L. Godovskis su Albertu Einšteinu ir Arnoldu Šionbergu

Godovskis su savo žmona buvo labai svetingi, jų namai visada buvo pilni įžymių žmonių, su kuriais Godovskiai draugavo, rengdavo saloninius koncertus, kuriuose grodavo savo kūrinius. Dukra Dagmar prisimena, kad jų namuose buvo įprasta pamatyti Ignacą Paderevskį, Fiodorą Šaliapiną, Fricą Kreislerį, Jozefą Hofmaną, Enriką Karuzą, Mišą Elmaną, Valterį Damrošą. Na, o Sergejus Rachmaninovas, Artūras Rubinšteinas, Jaša Heifecas, Pablas Kasali, Lhevinne šeima, Igoris Stravinskis, Džordžas Geršvinas, Čarlis Čaplinas, Albertas Einšteinas buvo nuolatiniai Godovskių svečiai. Kai gyveno Europoje, pas juos lankydavosi Sergejus Diagilevas, Anri Matisas, Morisas Ravelis, Andre Gide, Vaslavas Nijinskis.

Patogiai Amerikoje įsikūrusį ir pasaulį apkeliavusį Leopoldą Godovskį vis tiek traukė gimtinė. Taigi būdamas 65 metų jis atvyko į Vilnių norėdamas aplankyti savo gimtuosius Žaslius, pasiimti iš giminaitės savo gimimo liudijimą, galbūt aplankyti tėvo kapą. Tačiau – kadangi Lietuva su Lenkija neturėjo diplomatinių santykių dėl Vilniaus krašto aneksavimo – garsus menininkas nebuvo įleistas į Lietuvos teritoriją. Tai jį labai nuvylė. O po trejų metų Godovskis mirė nuo skrandžio vėžio Niujorke, kur ir yra palaidotas.

Leopoldo Godovskio kūryba

Godovskis paliko apie 400 kūrinių. Dauguma jų yra parašyti fortepijonui, taip pat jis sukūrė dainų ir pjesių smuikui ir violončelei, tarp jų 12 įspūdžių (12 Impressions) smuikui ir fortepijonui, kuriuos kompozitorius dedikavo savo geriems šeimos draugams, garsiems Herietai ir Fricui Kreisleriams. Godovskis taip pat parašė valsus-poemas, vieną kurių jis dedikavo kitam artimam draugui Jašai Heifecui. Fortepijono kūrinius galima suskirstyti į dvi grupes – originalūs kūriniai ir transkripcijos arba parafrazės. Tarp originalių kūrinių yra monumentali penkių dalių Fortepijoninė sonata, kitas didelis kūrinys yra Pasakalija - 44 variacijos Šuberto Nebaigtosios simfonijos pradine tema, kurią pats kompozitorius labai vertino. Godovskis mėgo kurti įvairių pjesių suitas, tokias kaip „Valsų kaukės“, „Triakontameronas“, „Pasakos“, „Javos suita“, „Suita kairiajai rankai“, valsų poemas, „Miniatiūras” keturioms rankoms, daugybę įvairių pedogoginių rinkinių ir daug kitų kūrinių kairiajai ir abiem rankoms. Iš transkripcijų didžiausią ažiotažą yra sukėlusios 53 Šopeno etiudų studijos, kuriose Godovskis perdirbo Šopeno etiudus kairiajai rankai ir abiem rankoms. Kompozitorius parašė Simfonines metamorfozes, keturias puikias koncertines parafrazes Johano Štrauso valso temomis, taip pat Karlo Marijos Vėberio „Kvietimo šokiui“ transkripciją, daug Šuberto dainų, Bacho smuiko sonatų ir violončelinių suitų, Ramo, Sen Sanso „Gulbės“ ir daug kitų kompozitorių kūrinių transkripcijų.

Kūriniai fortepijonui

Opusai: Op.11 — 3 Concert Studies (1899): 1. Study in C major 2. Study in C minor [unpublished] 3. Study in E♭ major; Op.12 — 3 Pieces (1899): 1. Sarabande in C♯ minor 2. Menuet in A♭ major 3. Courante in E minor; Op.13 — Toccata in G♭ major (1899) [revision of Moto perpetuo] (1889); Op.14 — 4 Pieces (1899) 1. Ein Dämmerungsbild in E♭ major 2. Mazurka mélancolique 3. Valse-idylle in E major 4. Scherzino in C♯ minor; Op.15 — 3 Pieces (1899): 1. Mélodie méditative in E♭ major 2. Nuit de printemps [unpublished] 3. Capriccio in C minor; Op.16 — 4 Pieces (1899): 1. Sérénade [unpublished] 2. Arabesque in F major 3. Rêverie russe [unpublished] 4. Barcarolle valse in F major–A major.

Leopoldo Godovskio bareljefas ant Žaslių kultūros centro sienos. Autoriai Rūta ir Nerijus Kavaliauskai. 2014 m. V. Budvyčio nuotr.

Capriccio (Patetico) in C♯ minor, for the left hand (1928); also for 2 hands (1929); Does the Harp of Rosa Slumber?, song (1894); Elegy in B minor, for the left hand (1929); Etude macabre in D minor, for the left hand (1929); also for 2 hands (1929); Frühlingsnacht (1914) [revision of No.3 of Twilight Thoughts]; French Suite No.1, 3 pieces after French folksongs (1915): 1. O My Tender Musette 2. Phyllis, More Greedy Than Kind 3. Little Maiden; German Suite No.1, 6 pieces after German folksongs (1915): 1. A Joyful Message 2. The Fir-Tree 3. The Ring 4. To the Moon 5. The Lowlander's Longing 6. Three Horsemen; Grand valse romantique (1888); Hungarian Suite No.1, 4 pieces after Hungarian folksongs (1915): 1. The Departure of the Students 2. Twelve, Thirteen, Fourteen 3. The Sad Village 4. The Foolish Youth; 12 Impressions, for violin and piano (1916): 1. Larghetto lamentoso in B minor [also for cello and piano] 2. Profile (Chopin) in B minor 3. Legende in E minor 4. Tyrolean (Schuhplattler) in C major 5. Poëme (Andante cantabile) in C major 6. Perpetuum mobile in G major 7. Elegie in B minor [also for cello and piano] 8. Valse (Französisch) in D major 9. Valse macabre in B minor [also for cello and piano] 10. Orientale in E minor [also for cello and piano] 11. Saga in A minor 12. Viennese (Wienerisch) in F major; Impromptu in E♭ minor, for the left hand (1929); also for 2 hands (1929); Intermezzo (Malinconico) in E major, for the left hand (1928); also for 2 hands (1929); Irish Suite No.1, 4 pieces after Irish folksongs (1915): 1. The Minstrel Boy 2. The First Swallow 3. The Faithless Maiden 4. The Emigrants; Java Suite (Phonoramas), tonal journeys for the pianoforte (1924–25); Märchen (Fairy Tale) (1888); Meditation in E♭ major, for the left hand (1929); also for 2 hands (1929); Menuet No.1 in E major (1891); Miniatures, for piano 4 hands (1918); 5 numbers also arranged for solo piano (1918–20); Moto perpetuo in F major (1888–89) [revised as Toccata, Op.13]; Netherland Suite, 3 pieces after Dutch folksongs (1915): 1. Dutch Battle Song 2. To a Violet 3. Pierlala; On the Alma, after a Tyrolese folksong (1915); On the Bridge of Avignon, after a French folksong (1915); Passacaglia, 44 variations, cadenza and fugue (1927) [based on the opening of Symphony No.8, D.759, by Franz Schubert]; Piano Sonata in E minor (1911) 4 Poems (1927–31): 1. Devotion 2. Avowal [also arranged for violin and piano] 3. Adoration 4. Yearning; Polonaise (1889); Prelude and Fugue (on the theme B-A-C-H), for the left hand (1929); Russian Suite No.1, 4 pieces after Russian folksongs (1915): 1. The Thistle 2. Kamarinskaja 3. On the Mountain of Mack 4. The Maiden Making Garlands; Russian Suite No.2, 4 pieces after Russian folksongs (1915): 1. In the Green Forest 2. The Gypsy 3. Blond Locks 4. The Dance Before the Battle; Ruthenian Melodies, after Russian folksongs (1915); Santa Lucia, barcarolle after an Italian folksong (1915); Suite for the Left Hand (1929); last two movements also for 2 hands (by 1937); Swedish Suite No.1, 3 pieces after Swedish folksongs (1915): 1. The Judge-dance 2. The Dancing Maiden 3. There is Light in Easterland; Triakontameron, 30 moods and scenes in triple measure (1920); Twas Eve and May, song (1894); Twilight Thoughts, 6 pieces (1880): 1. Impressions sur le fleuve de Hudson [revised as Op.14/1] 2. Une nuit de printemps 3. Au jardin des fleurs [revised as Frühlingsnacht] 4. Devotion [unpublished] 5. Sérénade [published as No.4] 6. Rêverie du soir [unpublished]; Valse-scherzo (1888); Walzermasken, 24 Tonfantasien im Dreivierteltakt (1912); 6 Waltz-Poems (1928–29): 1. Waltz Poem No.1 in G♭ major [also versions in G major for piano 2 hands, and for violin and piano] 2. Waltz Poem No.2 in B♭ major 3. Waltz Poem No.3 in G major 4. Waltz Poem No.4 in E♭ major [also version for piano 2 hands] 5. Waltz Poem No.5 in A♭ major [also versions in A major for piano 2 hands, and for violin and piano (as "No.2")] 6. Waltz Poem No.6 in C major.

Plačiau L. Godovskio kūryba pristatoma http://imslp.org/wiki/Category:Godowsky,_Leopold

Renginys Prisimenant Leopoldą Godovskį

2014 m. birželio 21 d. Žaslių kultūros centre vyko renginys „Prisimenant Leopoldą Godovskį“. Renginio metu buvo atidengtas L. Godovskio bareljefas (skulptoriai Rūta ir Nerijus Kavaliauskai). Prof. Dainius Vaičekonis skaitė paskaitą. Vyko moksleivių pasirodymas. Renginio pabaigoje Dainiaus Vaičekonis atliko L. Godovskio kūrinių rečitalį. Renginį organizavo: Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Kaišiadorių meno mokykla, Kaišiadorių muziejus, Žaslių kultūros centras. Renginį rėmė: Kaišiadorių rajono savivaldybė, UAB „Gerhard Petri Vilnius“.

Nijolės Adukonienės nuotraukos. 2014 m.

Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. – Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. – P. 84–85.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos