Gražulis Juozas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juozas Gražulis.
Juozo Gražulio poezijos knyga.

Gražulis Juozas (1906 m. rugsėjo 9 d. Simanėliškių dvare, Alvito valsčiuje (Vilkaviškio r.) – 1985 m. gruodžio 5 d. Mūro Strėvininkų kaime, palaidotas Panemunės kapinėse Kaune) – poetas, politinis kalinys.

Gausioje kumečio šeimoje augo, be jo, dar devyni vaikai. Tėvas, žmogus apsišvietęs, gerai išmanęs ne tik račiau amatą, bet ir raštą, skatino sūnaus potraukį mokslui, nepaisant nepritekliaus. 1916 m. rudenį pradėjo lankyti pradžios mokyklą. 1918 m. įstojo į „Žiburio“ gimnaziją, kurią baigė 1924 m. Tais metais pradėjo mokytojauti – tapo Graužinių (Gražiškių valsč.) pradžios mokyklos mokytoju. 1925 m. Šakių Naumiestyje (dabar Kudirkos Naumiestis) baigė dvimečius pradžios mokykos mokytojų pasitobulinimo kursus ir tais pat metais paskirtas į Skaudvilės valsčiaus Ringailių pradžios mokyklą. Įvairiose Lietuvos mokyklose mokytojavo iki 1943 m. Tų metų rudenį įstojo į Vilniaus vidurinę miškų mokyklą, buvo mobilizuotas (jau bolševikų), po mobilizacijos dirbo žemės ūkio skyriaus vedėju Klaipėdos krašto Sendvario valsčiuje. Čia 1947 m. birželio mėn. areštuotas, apkaltintas tėvynės išdavimu ir nuteistas 25 m. kalėti. Kalintas Karagandos spec. lageryje (vos nežuvo, varomas etapu per gilų sniegą į Spasko lagerį – nusilpę ir pargriuvę buvo vietoje pribaigiami), Kemerovo srities Olžeraso ir kituose lageriuose. 1956 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Įsidarbino Kauno zoologijos sode – šerti ir prižiūrėti žvėrelius, po to mokyklje staliumi, medžio apdirbimo įmonėje darbininku. Paskutines savo gyvenimo dienas praleido Mūro Strėvininkų pensionate.

Kūryba

J. Gražulis anksti pradėjo kurti, poezija jį lydėjo visą gyvenimą. Eiliuoti pradėjo būdamas gimnazistas. Pokario metais jo kūryba plačiai plito nuorašais lageriuose ir Lietuvoje, juos dainavo partizanai ir kaliniai. Draugų ir gerbėjų buvo parengtas ir nelegaliai išleistas J. Gražulio lyrikos kūrinys „Prarastos dienos“ (leidinys kontrafrakcinis – nurodyti 1957-ieji išleidimo metai, nors iš tikrųjų pasirodė 1988 m.). Iš Liudo Dambrausko įžanginio žodžio: „Juozas iš pat vaikystės žavėjosi eilėraščiais. Matyt, motina pačioj kūdikystėj išugdė jam meilę liaudies dainoms, kuriose jis rasdavo peno savo kūrybai. (...) Būdamas gimnazijoj Jonas priklausė ateitininkams, kurie leido šapirografu laikraštėlį „Ateities spinduliai“. Jau tuomet pasireiškė kaip „poetas“ ir buvo laikomas to laikraštėlio svarbiausiu reaktorium. „Ateities spinduliuose“ Juozo paskatinta ir Salomėja Bačinskaitė pradėjo savo poetės kelią. Pražydo ji diemedžiu, tik gaila, kad tuos žiedus svetimi vėjai apdraskė...“ J. Gražulis be lyrikos yra sukūręs ir keletą poemų.

Kiti išleisti rinkiniai: „Mirties angelui praskridus“ (eilėraščiai ir poemos; sudarė A.Dabulskis, 1995 m.), „Vienišiaus keliu“ (eilėraščiai; sudarė Dabulskis, 2001 m.). 14 eilėraščių paskelbti tremtinių poezijos antologijoje (Tremtinio Lietuva: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1990. – P. 197-208).

Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 538-539;
  • Laurinavičius J. Tremtiniai. III rinkinys. - Kaišiadorys, 1991. - P. 22-24;
  • Tremtinio Lietuva: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1990. – P. 539-540.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos