Grabučiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Grabučiškės (Grabuciszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Grabučiškės (viršuje) ir apylinkės 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Grabučiškės (Grabuciškė), kaimas Rumšiškių seniūnijoje, 5,5 km į šiaurės vakarus nuo Rumšiškių, 9,5 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, tarp Karčiupio miško ir greitkelio Vilnius-Kaunas. Per kaimą teka upelis Duobelė.

Turinys

Istorija

Grabučiškių gyvenvietė pažymėta 1843 m. Vilniaus gubernijos Kauno apskrities žemėlapyje. 1933 m. išleistame Lietuvos kariuomenės topografiniame žemėlapyje įrašytas vietovardis Grabuciškės (Jesilionys). Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1939 m. Kaimo žemę sudarė 107,42 ha, buvę 3 atskiruose sklypuose. Didžiausio sklypo (20 ha) savininkas - J. Jasilionis. Kaime paplitusios Jasilionio, Šalnos, Kabašinsko pavardės. 1942 m. šiame kaime prieglobstį buvo radęs iš Kauno VI forto pabėgęs Leningrado dailininkas, karo belaisvis S. Podorožnas - Zolotovas.

1948 m. minėtas Jurgis Jasilionis (gimęs 1881 m.) parašė pareiškimą LSSR MT pirmininko pavaduotojui P. Olekai dėl nacionalizuoto turto grąžinimo. Pranešimas buvo persiųstas ištirti Kaišiadorių apskrities vykdomojo komiteto pirmininkui Feliksui Dastikui. Pastarasis savo atsakyme P. Olekai (1948 m. rugpjūčio 27 d.) rašė:

„Pil. Jasilionis praeityje turėjo virš 60 ha žemės, restoraną Palemono geležinkelio stotyje nuosavam name, vieną namą Petrašiūnuose ir namą Rumšiškių valsčiuje. 1941 metais restoranas buvo nacionalizuotas, o žemė - apkarpyta. Jam palikta 20 ha. Apart to, pil. Jasilionis norėdamas sumažinti savo prievolę valstybei, 1944-1947 m. buvo nuslėpęs 7 ha žemės. 1944-47 met. palaikydavo ryšius su vietine banda „Riešutas“. 1947 m. rugsėjo mėn. sužeistam banditui davė arklį ir išvežė jį organų persekiojamas. Laike perkėlimo visa Jasilionio šeima buvo namuose. Tėvas ir sūnus su kirviais puolė karininką ir bandė pabėgti, kas jiems ir pavyko padaryti. Dabartiniu laiku pil. Jasilionis turi karvę, kiaulę ir tris paršus, o daugiau jam grąžinti Apskrities Vykd. Komitetas neranda reikalo”.

Remdamasis šiuo raštu, 1948 m. rugsėjo 20 d. P. Oleka leido J. Jasilioniui gyventi savo ūkyje. Jis buvo apdėtas visomis valst. prievolėmis. Jo prašymas grąžinti konfiskuotą turtą nepatenkintas. 1949 m. kovo 25 d. J. Jasilionį vėl mėginta ištremti į Sibirą. Bandžiusį bėgti jį kliudė ir mirtinai sužeidė trėmėjų kulkos.

1945-1946 m. įkalinti 2 gyventojai, 1948-1949 m. ištremti 6 gyventojai (Jasilioniai ir S. Kriaučiūnas).

1947 m. kaime buvo 13 sodybų, 65 gyventojai, 1977 m. - 52 šeimos (130 gyventojų), 1983 m. - 49 sodybos, 2000 m. - 47 sodybos, 142 gyventojai, 2002 m. – 51 sodyba ir 160 gyventojų. Kaime veikia pradinė mokykla, kurioje 2002 m. mokėsi 5 mokiniai.

Vietovardžiai

Grabučiškių pradžios mokyklos ( veikusios Gastilonių kaime) mokytoja Brigyda Čerkauskaitė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė šio kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Antanas Jesilionis ir Teklė Jesilionienė. Abu gimę šiame kaime.

Grindų kampas – ariama žemė, apie 1 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurę apie 100 m. „Tas žemės plotas gavo pavadinimą nuo to, kad einantis kelias per šį plotą buvo ištiestas grįstais”.

Drižnė – pieva, apie 2 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurę apie 2 km. „Toje pievoje daug gyveno driežų ir nuo to gavo ji tą vardą”.

Duobės laukas – ariama žemė, apie 1 ha dydžio. Nuo kaimo į vakarus apie 250 m.

Duobelių upelis – upelis. Teka per kaimo lauką.

Jurgiškių pieva – pieva, apie 3 ha dydžio. Apie 0,5 km į rytus nuo Pravieniškių geležinkelio stoties. Ši pieva gavo pavadinimą nuo to, kad ji randasi netoli Jurgiškių kaimo”.

Latvio skynimėlis – ariama žemė, apie 1 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurės rytus apie 80 m. „Tame žemės plote gyveno seniau latvis”.

Pievelė (Pieviala) – pieva, apie 4 ha dydžio. Nuo Pravieniškių geležinkelio stoties į šiaurę apie 1,5 km.

Naujoji pievelė (Naujoji pieviala) – pieva, apie 2 ha dydžio. Nuo Pravieniškių geležinkelio stoties į pietryčius apie 0,5 km. „Seniau buvo miškas, kurį nesenai iškirto. Iš to iškirsto miško pasidarė pieva, kurią pavadino „Naująja pieviala””.

Raistelis – neišdžiūstanti bala, apie 0,125 ha dydžio. Apie 40 m nuo kaimo į šiaurės rytus.

Skynimas – pieva, apie 4 ha dydžio. Nuo kaimo į pietryčius apie 2 km.

Skersukai – ariama žemė, apie 6 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurės rytus apie 10 m. „Tie rėžiai, kurie eina skersai lauko, vadinasi skersukai”.

Smalinyčia – ariama žemė, apie 0,5 ha dydžio. Nuo kaimo į pietus apie 0,166 km. „Gavo savo vardą nuo to, kad seniau toje vietoje buvo iškastos didelės duobės, kuriose virdavo smalą”.

Ta pati mokytoja Brigyda Čerkauskaitė 1935 m. rugsėjo mėnesį užrašė šio kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Motiejus Apanavičius, gimęs šiame kaime.

Daržų šniureliai – ariama žemė, apie 5 ha dydžio. Nuo kaimo apie 30 m. „Vadina daržų šniureliais todėl, kad toje vietoje sodina daržoves”.

Degimėlis – pakiluma, apie 0,25 ha dydžio. Apie 12 m į šiaurės rytus nuo kaimo. „Degimėliu pramintas todėl, kad toje vietoje buvo seniau išdegęs miškas”.

Ežerėlis – pailga duobė, apie 0,125 ha dydžio. Apie 0,5 km nuo kaimo ir 4 km nuo Nemuno.

Galavakai – pieva.

Išilgiukai – ariama žemė, 7 ha dydžio.

Kuosienė – bala, apie 2 ha dydžio. Tarp valdiško miško, nuo Aleksandruvkos kaimo apie 0,5 km. „Tą balą vadina todėl Kuosiene, kad paukščiai kuosai perėjo vaikus”.

Kamarkos – pieva, apie 3 ha dydžio. „Ta pieva praminta todėl tokiu vardu, kad ją matavo matininkas, kuris prieš karą buvo vadinamas „kamarninku””.

Kamšelės (vietinių žmonių tariama Kamšialos) – pieva, apie 4 ha dydžio. Apie 1 km į rytus nuo Pravieniškių geležinkelio stoties.

Kruna – upelis.

Kampas - ariama žemė, apie 2 ha dydžio. Nuo kaimo apie 50 m į šiaurės rytus. „Kampu vadinama todėl, kad žemė su valdišku mišku sudaro kampą”.

Leibos šniuras – ariama žemė, apie 1 ha dydžio. Nuo kaimo į pietvakarius apie 0,5 km, prie pat vieškelio. „Tas žemės plotas gavo pavadinimą nuo to, kad prieš Didįjį Karą gyveno žydas Leiba, kuris turėjo karčiamą ir kepyklą”.

Molėnas – pieva, apie 2 ha dydžio. Apie 250 m į šiaurę nuo kaimo, valdiškame miške. Ta pieva yra vadinama Molėna, kad jos žemės sudėtyje yra molio.

Pridotkai – ariama žemė, apie 4 ha dydžio. Nuo kaimo į pietryčius apie 0,5 km. Jie pavadinti tokiu vardu, kad jie gauti veltui.

Pakluonės – ariama žemė, apie 6 ha dydžio. Prie kaimo gyventojų klojimų.

Pridotkų raistas – raistelis, apie 0,16 ha dydžio. Nuo kaimo apie 0,5 km, prie valdiško miško kampo.

Pakrunis – ariama žemė, 6 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurės vakarus apie 0,5 km, prie Krunos upelio.

Ravas – upelis, per kaimą teka tik smarkiai palijus. Vasarą išdžiūsta.

Varlynas – neišdžiūstanti bala, apie 0,125 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus apie 20 m.

Skersukai – ariama žemė, apie 5 ha dydžio. Nuo kaimo į pietryčius apie 50 m.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 209.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos