Graužai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graužai (Grauże) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Graužai, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje 6 km į pietryčius nuo Žiežmarių, 11 km į pietryčius nuo Kaišiadorių, abipus kelio Žiežmariai-Semeliškės.

Turinys

Istorija

Graužų kaimas (4 sodybos, 35 gyventojai) paminėtas 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje. Tuo metu priklausė Strėvininkų dvarui. 1844 m. Graužuose buvo 130,38 dešimtinės žemės, gyveno 5 šeimos, veikė karčema. Apie 1860 m. gyveno 70 gyventojų katalikų. 1897 m. - 138 gyventojai, 133 dešimtinės žemės, 1923 - 19 sodybų, 102 gyventojai. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1928 m. Tuo metu kaime buvo 190,26 ha žemės (su 23 ha, pridėtais iš Burbiškių dvaro). Didžiausio sklypo (14,22 ha) savininkai - Murauskai. Kaime paplitusios Malašausko, Šiugždos, Čelkausko pavardės. 1941 m. sausį suimtas ir įkalintas S. Čelkauskas. Kalintas Žiežmariuose ir Vilniuje. Vėliau išvežtas į Rešotų lagerį, kur ir mirė. 1949 m. žuvo partizanas A. Degutis (slapyvardis Ąžuolas) iš Graužų. 1966 m. kaimo kapinėse atidengta paminklinė lenta čia palaidotam partizanų nušautam sovietiniam aktyvistui Vladui Palenskui (1902-1944). 1931 m. kaime - 26 sodybos, 192,11 ha žemės, 1937 m. - 110 gyventojų katalikų, 1947 m. - 16 sodybų, 160 gyventojų, 2000 - 9 sodybos, 18 gyventojų. Kaime yra dvejos šalia esančios kapinės. Antrosiose kapinėse laidojami mirę Mūro Strėvininkų pensionato gyventojai.

Vietovardžiai

Strėvininkų pradžios mokyklos mokytojas Zigmas Juknys 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Graužų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Ignas Pukevičius, gimęs šiame kaime.

Čelkauskų kalnai – ariama žemė ir dirvonai. Tęsiasi iš rytų į vakarus. 2 ha dydžio. Jono Naudžiūno sklype. „Buvo ūkininko Čelkausko žemė”.

Čelkauskų šaltiniai – pieva. Šlapia, yra šaltinių, vietomis durpėta. 0,5 ha dydžio. Kubo Naudžiūno sklype. „Buvo ūkininko Čelkausko žemės”.

Jurgio skynimas – dirva. Vietomis auga baltalksniai, 1 ha dydžio. Lauro Šakavičiaus, gyvenančio Strėvininkuose, sklype. „Strėvininkų dvare buvo veterinarijos gydytojas Jurgis ir jis turėjo 1 ha minimos žemės”.

Kabylka – dirva. Vietomis auga baltalksniai, 0,5 ha dydžio. Prano Malašausko sklype.

Majokas – dirva. Aukščiausia vieta šioje apylinkėje, 1 ha dydžio. B.Šiugždos sklype. „Vokiečių okupacijos metu stovėjo majokas - stebėjimo punktas; per žiūronus matyti Trakai; žmonės nugriovė, kad neužsimuštų vaikai”.

Vienuolių miškelis (vietinių žmonių vadinama Minyškų miškelis) – alksnynas. Auga baltalksniai, 1 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurę apie 0,75 km, prie Mikolajūno, gyvenančio Strėvinikuose, sklypo. Nuo Strėvininkų į rytus apie 0,5 km. „Strėvininkų dvare buvo vienuolės ir tie krūmai buvo jų; dabar priklauso Kaziui Mikolajūnui, Strėvininkuose”. „Kalba, kad buvo mūšis su kryžiuočiais, esą kaulų liekanos giliai žemėse, apie 6 mtr. Gi buvusi iškasta duobė, kur norėjo įtaisyti „vopnyčia” - kalkėms gaminti įtais., bet radus žmonių kaulų buvo pranešta rusų valdžiai ir ši uždraudusi kasti, bet paskui vėl leidusi, sako, kad žydas papirkęs pristavą ir buvo įtaisyta kalkinyčia, o kaulus apkasdavę atgal į žemę. Dabar yra tik užgriuvusi duobė „vopnyčios” vietoj. Dabar minimas Vienuolių miškelis apaugęs baltalksniais. Žinių pateikėjas I. Pukevičius pats, minimame miškelyje radęs keletą žmogaus kaukuolių”.

Pauliškės – dirva. Vietomis auga alksniai, 0,5 ha dydžio. Prie Malaušauskų sklypo. „Buvo Pauliaus, grįtelninko žemė”.

Pukevičių kalnas – dirva. Smėlėta, iš rytų pusės stati, 0,5 ha dydžio. Jono Naudžiūno sklype. „Buvo Pukevičių žemėj, kai kas vadina - „Lysaja gora””.

Piliakalnis – pieva. Aplink alksnynai, apie 30 m aukščio, viršuje įdubimas, 0,5 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurę apie 2 km, nuo Strėvos upės ties Strėvininkais apie 700 m į šiaurę. „Sako, kad kokio tai karo metu supiltas, kiti sako, kad senovės lietuvių liekana, tikrų padavimų nėra”.

Piliakalnio pievos – pieva. Dalis šlapia, 15 ha dydžio. Apie 2 km nuo kaimo į šiaurę, kairiajame Strėvos upės krante. „Laukinės antys deda kiaušinius ir veda vaikus; prieina prie pat Strėvos upės”.

Rankovėlė (vietinių žmonių vadinama Rankovėla) – dirva. Pailga iš vakarų į rytus, smėlis ir žvyras. 30 arų dydžio. Nuo kaimo į šiaurę apie 1,87 km, „piliakalnio tąsa į pietų pusę”.

Šiugždų Mačiulas – raistas. Auga spanguolės, 9 arų dydžio. Teodoro Kudrišovo, gyvenančio Šarkiškių kaime, sklype. „Ūkininko Šiugždos žemėj seniau buvo”.

Balė („l” tarti kietai) – pelkė. Apskrita, auga ajerais, gilesnėse vietose yra karosų, aplink alksnynas. 2 arų dydžio. Petro Murausko sklype. „Ūkininko Šiugždos žemėj seniau buvo”.

Šiugždų kalnas – pieva. „Piliakalnio tąsa į pietų pusę”. 35 arų dydžio. „Tąsa piliakalnio į pietų pusę, nuo Strėvos upės apie 300 m”.

Tamošiuko skynimas – dirva. Žemė prie smėlio ir žvyro, 1 ha dydžio. Šiugždų ir Malašauskų sklypuose. „Buvusio rusų kareivio Tamošiaus žemės sklypas”.

Žvėrinčius – pieva. Ilga iš vakarų į rytus. 0,8 ha dydžio. Prie Mikolajūno, gyvenančio [[Mūro Strėvininkai|Strėvininkuose], sklypo. Nuo kaimo apie 0,75 km į šiaurę. „Prie Strėvininkų dvaro buvo žvėrinčius, aptvertas ir ten buvę įvairių žvėrių. Dabar ši žemė priklauso Strėvininkų bžnkm. [bažnytkaimiui - aut. past.]”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 285.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos