Grinienė (Šaukevičiūtė) Aldona

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Grinienė-Šaukevičiūtė Aldona (1928 m.vasario 11 d. Kaune - 1996 m. kovo 13 d. Kaune, palaidota Senavos kapinėse) - pedagogė, literatė, partizanų ryšininkė, politinė kalinė.

Gimė tarnautojų šeimoje. Baigė Kauno Širdiečių gimaziją, vėliau – Kauno mokytojų seminariją. Iki 1945 m. gyveno su savo tėvais ir mokėsi gimnazijoje. 1945 m. jos tėvą iš Kauno pervedė dirbti į Žaslių miestelį, į durpyną, kur jis dirbo vyriausiojo buhalterio pareigose, o paskui persikėlė dirbti į Vilniaus geležinkelio stotį. Aldona Šaukevičiūtė kartu su savo mama Valerija Šaukevičiene ir broliu Algirdu Šaukevičiumi gyveno Žasliuose. Brolis mokėsi progimnazijoje Kaune. A. Šaukevičiūtė 1945 m. buvo paskirta dirbti mokytoja į Pakampiškių pradžios mokyklą Pakuonio valsčiuje (Kauno apskr.). Tuomet ji įstojo į antisovietinę „Geležinio Vilko“ organizaciją. Ten gyveno, tačiau mokytoja nedirbo. Sužinojo apie tai MGB, ją užverbavo ir suteikė slapyvardį „Maskva“. Tačiau jokios informacijos MGB ji nesuteikė. 1945 m. rugpjūtį A. Šaukevičiūtė iš Kauno išvyko į Žaslius, kur dirbo pradžios mokyklos mokytoja. 1946 m. kovą tapo „Didžiosios Kovos“ partizanų apygardos partizanų ryšininke (slapyvardis Undinė). Vykdė Benedikto Trakimo (slapyvardis Genelis) nurodymus. Sekė Žaslių pradžios mokyklos mokytojus, tame tarpe ir Adolfą Matačiūną – mokytoją ir mokyklos vedėją, kuris padėdavo partizanams – parūpindavo jiems medikamentus, maisto produktus, teikė įvairias žinias. Jis anksčiau gyveno nelegaliai, legalizuotis jam padėjo Kazys Šemežys, Pajautiškių pradžios mokyklos mokytojas. Aldona taip pat sekė „liaudies gynėją“ Merecką, palaikiusį ryšius su partizanais, taip pat ir kitus žasliečius, palaikiusius ryšius su partizanais. A. Šaukevičiūtė buvo sulaikyta 1947 m. sausio 15 d. kartu su broliu Algirdu. Iki arešto gyveno Naujažerio kaime. Tarp kitų kaltinimų buvo kaltinimas terorizmu: neva ji ruošėsi per 1946 m. pavasario šventes susprogdinti tribūną Žasliuose, kurioje turėjo būti Žaslių valsčiaus partinių ir sovietinių organizacijų vadovai. Už „dalyvavimą partizanų organizacijoje ir teroristinius ketinimus“ įkalinta pataisos darbų lageryje dešimčiai metų (su teisių apribojimu 5 metams), bausmės laiką skaičiuojant nuo 1947 m. sausio 24 d. Kalėjo Siblage (stotis Marinsk). Dirbo sunkius darbus statybose. Būnant tremtyje sutriko regėjimas, kuris vis silpnėjo. Iš Sibiro grįžo į Kauną 1956 m. pavasarį ir pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų draugijos Kauno įmonėje. Čia išdirbo iki 1991 m.

Turinys

Kūryba

A. Grinienė, turėdama pedagoginį išsilavinimą, domėjosi literatūra ir poezija. Būdama tremtyje kūrė eilėraščius ir juos dovanodavo draugams. Beveik visi rankraščiai dingo. Jos kūrybą išsaugojo tiktai to paties likimo draugai. Sugrįžusi į Lietuvą ir dirbdama aklųjų įmonėje taip pat kūrė eilėraščius ir vaizdelius, kurių ilgą laiką nepublikavo. Tik 1970 m. neregių literatų almanache „Vaivorykštė“ paskelbė septynis savo eilėraščius. Tremtyje rašyti ir draugų išsaugoti eilėraščiai 2005 m. buvo paskelbti Kolymos politinių kalinių eilėraščių rinktinėje „Amžino įšalo žodžiai“. Nors ir būdama silpno regėjimo, A. Grinienė gražiai piešė ir šiuos piešinius dovanodavo artimiesiems. Keletą darbelių iki šiol saugo giminės šeimos asmeniniame archyve.

2009 m. išleista knygelė apie ją: Aldona Grinienė (Šaukevičiūtė). Bibliografinė rodyklė, dokumentai, amžininkų prisiminimai / sudarytojas Valentinas Vytautas Toločka. - Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2009. 52 p.: iliustr.

Šaltiniai

  • Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1. Ap. 3. B. 953. L. 25, 26. Pranešimas apie mokytojos Aldonos Šaukevičiūtės antisovietinę veiklą;
  • Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1. Ap. 58. B. 34846/3. Šaukevičiūtės Aldonos stebėjimo byla. L. 7. Nutarimas dėl papildomo kaltinimo pateikimo. 1947 m. kovo 22 d.; L. 18. Išrašas iš Ypatingojo Pasitarimo prie SSRS MGB. 1947 m. birželio 21 d.;
  • Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1. Ap. 58. B. 43204/3. Baudžiamoji byla. T. 2. L. 229, 230, 234, 235, 236. Šaukevičiūtės Aldonos apklausos protokolas. 1947 m. sausio 15 d.

Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 86.

Nuoroda

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos