Guba (mendelis)

Guba (mendelis). Miežonių k., Palomenės sen. Piešė Diana Tomkuvienė.

Guba (mendelis) – tam tikru būdu lauke sustatytų javų pėdų krūva jiems džiovinti. Pėdai statomi varpomis į viršų po 9-10 (ir daugiau) kūgio pavidalu, eilėmis ir kitaip. Gubos statomos, kai javai pjaunami pjautuvais, dalgiais. Jos rikiuojamos eilėmis, tarp kurių, kraunant vežimus, būdavo galima pravažiuoti. Kartais gubos statytos pabaigus pjauti rugių lauką; jeigu artindavosi lietus, tai rugių pėdai būdavo statinėjami tuojau pat, kad jų nesulytų.

Sausą vasarą gubas stato iš dvylikos pėdų ir riša, o lietingą – iš 10, vadinasi, pirmą palaužia, o dešimtą ant viršaus uždeda (Žiežmariai). Piramidės formos statinukas iš 12 rugių pėdų (Šnipeliai).

Šaltiniai

• Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 606. Etnografinių žodžių paaiškinimai. Anketavimas Kruonio seniūnijoje 2005 vasarą. Šiaulių pedagoginio universiteto studentų ekspedicija. L. 32.

Literatūra

• Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 43;
• Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 4. – Vilnius, 1958. - P. 248;
• Petrulis J. Rugiapjūtės papročiai // Mūsų tautosaka. T. VIII. – Kaunas, 1934. - P. 109;
• Dundulienė P. Žemdirbystė Lietuvoje: nuo seniausių laikų iki 1917 metų // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, t. 5, 1963. - P. 180-182.