Gudiena

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gudiena (Gudziany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Gudiena ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Gudiena 1826 m. plane. Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
Kaimo pakraščiu teka Žaslos upelis. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.

Gudiena, kaimas Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje, 3,5 km į rytus ir šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, dešinėje geležinkelio Vilnius-Kaunas pusėje, abipus kelio Kaišiadorys-Žasliai ir Kaišiadorys-Palomenė.

Kaimas įsikūręs prie Lomenos ir Žaslos santakos. Nuo Kaišiadorių Gudieną skiria Lomena. Pietvakariniu kaimo pakraščiu teka ir į Lomeną ties Kaišiadorimis įteka Gudienėlės (arba Kriaučiškių) upelis. Yra du tvenkiniai: Instituto I (3 ha), Instituto II (3,5 ha).

Turinys

Istorija

Iki pat XX a. pradžios Gudienos ir už 2,5 km į rytus esanti Gudzenka buvo vadinamos vienodai: lenkiškai Gudziany. Bet Gudiena anksčiau priklausė Žiežmarių parapijai (vėliau - Kaišiadorių parapijai), o Gudzenka visą laiką priklausė Žaslių parapijai. Gudienoje yra likę buvusio Kaišiadorių dvaro sodybos fragmentai. Kaime rasti du akmeniniai kirviai (saugomi Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejuje). Apie 1510 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis totoriui Aziului dovanojo dalį Gudienos dvaro. Šis dvaras minimas 1567 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąraše. 1663 m. Paparčių parapijos krikšto metrikuose vietovardis užrašytas dviem variantais: Gudziany ir Gudiany. Apie 1860 m. Gudienoje gyveno 66 gyventojai katalikai. 1875 m. šio kaimo gyventojai išsipirko žemę iš Kaišiadorių dvaro. 1881 m. minimos dvi gyvenamosios vietovės Gudienos vardu: palivarkas, kurį iš E. Romerio už 7500 rublių sidabru nusipirko grafas Tiškevičius, ir kaimas, kuriame 1866 m. buvo 8 sodybos ir 83 gyventojai (74 katalikai, 9 stačiatikiai). 1897 m. kaime buvo 263 gyventojai ir 290 dešimtinių žemės, dvare - 10 gyventojų ir 95 dešimtinės žemės. 1912 m. lapkričio 11 d. Gudienos valstiečiai Janoniai, Jankauskai, Nenartavičiai, Kuktelioniai ir kiti dovanojo 2 dešimtinių žemės sklypą ant Žaslos upelio kranto, kuriame buvo pastatyta plytinė. Čia pradėtos gaminti plytos Kaišiadorių bažnyčios statybai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, bažnyčios statyba sustojo, o plytinė buvo uždaryta, tačiau iš Gudienos pagamintų plytų spėta išmūryti ir dabar apatinėje bažnyčios dalyje matomą gelsvų plytų juostą. 1920 m. liepos 17 d. Algirdo II pulko 3-iasis batalionas ties Gudienos kaimu nuo geležinkelio atmušė lenkų brigadą. Kitą dieną lietuvių kariai, apsistoję Gudienoje, rinko lenkų kareivių išmėtytą karišką amuniciją.

1923 m. buvo 56 sodybos ir 299 gyventojai, 1931 m. - 69 sodybos ir 349,74 ha žemės. Kaimas (413,26 ha žemės) į vienkiemius išskirstytas 1936 m. Į skirstomos žemės plotą įėjo iš Kaišiadorių dvaro pridėtas žemės sklypas - 41,97 ha bei už 4 km nuo kaimo buvęs atskiras žemės sklypas, vadintas Salaitės raistu (19,62 ha). Tuo metu didžiausio sklypo (18,15 ha) savininkas buvo A. Kupčiūnas. Kaime populiariausios pavardės: Janonis, Kuktelionis, Putnikas, Urmilevičius ir Blaževičius. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Kaišiadorių miesto vykdomojo komiteto pirmininkas A. Staveckas su partorgu V. Balkum, bijodami miesto centro bombardavimo, Gudienos gyventojo L. Jacinevičiaus namuose įruošė laikiną ligoninę. Į kito kaimo gyventojo Jakšto namus perkeltas valsčiaus vykdomasis komitetas. Tomis dienomis besitraukiantys raudonarmiečiai sudegino M. Blaževičiaus, J. Andrūno ir B. Lisausko gyvenamuosius namus. 1945 m. žuvo iš Gudienos kilęs partizanas S. Visockas. 1944-1951 m. įkalinti 3 gyventojai. 1949-1951 m. ištremta 11 gyventojų (Kimantai, Jankauskai ir Janoniai). Yra duomenų, kad NKVD agento ryšininke buvo Gudienos gyventoja P. G. (agentūrinis slapyvardis Sava). Kaimo durpyne, prie buvusios pieninės, pokario metais Kaišiadorių „liaudies gynėjai“ užkasdavo nušautus partizanus. Dabar toje vietoje stovi kryžius. 1911-1915 m. kaime veikė nelegali mokykla, kurioje mokėsi apie 35 mokinius. Pradinė mokykla įkurta 1961 metais. 1947 m. kaime buvo 65 sodybos ir 274 gyventojai, 1959 m. - 284 gyventojai, 1985 m. - 543 sodybos, 1575 gyventojai, 2000 m. - 686 sodybos ir gyvenamieji namai, 1796 gyventojai. Kaimas išaugo sovietiniais metais, kai tapo Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentinio ūkio centrine gyvenviete, į kurią iki 1979 m. buvo keliami apylinkės vienkiemių gyventojai. Rekonstruotos plytinės patalpose 1964 m. įkurtas Vilniaus mašinų apdailos įrengimų gamyklos cechas, kuriame buvo gaminami dažymo aparatai ir detalės kompresoriams.

Gudienoje gyvena dailininkas Vidmantas Markevičius (gimęs 1956 m.). Studijavo architektūrą Vilniaus inžineriniame statybos institute. 1988 m. suruošė pirmąją personalinę parodą Kaune. Jo darbai eksponuoti Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Kanadoje.

Iš Gudienos kilęs buvęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius Jonas Blaževičius (gimęs 1955 m.).

Vietovardžiai

Kaišiadorių I-os pradžios mokyklos mokytoja Alena Mazūrienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Gudienos kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Alfonsas Kuktelionis, gimęs šiame kaime.

Busilo lizdas – ariama žemė. Juodžemis su baltžemiu, lyguma. Apie 10 ha dydžio. Gudienos kaimo rytinėje pusėje, tarp Kaišiadorėlių ir Višoko. „Seniau buvo medis, o jame gandro lizdas”.

Dirvonas – ganykla. Molėta žemė, juodžemis. Apie 2 ha dydžio. Apie ¾ km į rytus nuo Gudienos kaimo. Nedirbama žemė.

Eglynas (Aglynas) – miškas. Juodžemis su baltžemiu. Apie 19 ha dydžio. Apie 1 km į rytus nuo Gudienos kaimo.

Gudiena – kaimas. Baltžemis su juodžemiu. Apie 1,25 km ilgio, 295 gyventojai. „Kaimas ėjo baudžiavą Kaišiadorių dvaro ponui Romeriui”. „Seni žmonės pasakoja, kad tame kaime seniau gyvenę vieni gudai. Bet karų metu gudai buvę išmušti ir pamažu apsigyvenę lietuviai, rusai, totoriai, čigonai ir kt. Nuo gudų kaimas ir vardą gavo”.

Gojus – pieva. Lygi vieta, baltžemis su juodžemiu. Apie 4 ha dydžio. Pietinėje Gudienos kaimo pusėje, tarp Lomenos upės ir Šabaltaliko. „Šlapia, bet vasarą išdžiūsta”. „Seniau buvo miškas - gojus. Nuo jo pieva ir vardą gavo”.

Lipniokas – krūmuota pieva. Baltžemis. Apie 2,5 ha dydžio. Gudienos kaimo pietryčiuose, tarp Kalniškių krūmynės ir Žaslos. „Seniau buvo liepynas. Nuo to pieva ir vardą gavo”.

Rakaučizna – pieva. Šlynas su juodžemiu. Apie 1 ha dydžio. Gudienos kaimo šiaurinėje pusėje, įsiterpusi į dirbamą žemę.

Šabaltalikas – pieva. Šlynas su juodžemiu. Apie 50 ha dydžio. Pietinėje Gudienos kaimo pusėje, tarp Jatkonių ir Vilkiškių kaimo žemių. „Vardas pažįstamas tik senajai kartai. Vilkai apsilanko”.

Šileliai (Šilėliai) – ariama žemė. Juodžemis su baltžemiu, lygi vieta. Apie 10 ha dydžio. Gudienos kaimo pietinėje pusėje, tarp dvaro žemės ir Busilo lizdo. „Seniau buvęs miškas - šilas. Dėl to dirva tokį vardą gavo”.

Vilko gerklė – griovys. Apie 700 m ilgio ir 2 m pločio. Prasideda prie Jonavos vieškelio, baigiasi Šabaltalike. „Sausas. Tik rudenį ir pavasarį būna vandens”.

Višokas – pieva. Šlyno žemė, šlapia. Apie 2,5 ha dydžio. Į rytus nuo Gudienos kaimo. „Sausa, vasarą įeinama”.

Zatokos – pieva abipus upelio. Molis su juodžemiu. Rytinėje Gudienos kaimo pusėje, aplink Gudienos laukai. „Pavasarį užlieja vanduo”.

Žasla – upelis. Teka rytine Gudienos kaimo puse. Įteka į Lomeną Šaknių kaimo raiste. „Vasarą, kai vandenį užlaiko malūnas, vietomis išdžiūsta”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 33-34.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos