Gudzenka

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gudzenka (Gudziany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Gudzenka ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Gudzenka (Gudiena, Gudžionys, Gudinės dvaras), kaimas Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje, 6,5 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, 4,5 km į šiaurės vakarus nuo Žaslių, dešinėje kelio Kaišiadorys-Čiobiškis pusėje. Per kaimą teka Žasla.

Turinys

Istorija

Dvaras paminėtas 1567 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąraše. Tačiau yra duomenų, kad apie 1510 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Žygimantas Senasis totoriui Aziului dovanojo Gudzenkos dvarą. Pastarojo anūkas Abrahimas 1570 m. minimas kaip Gudzenkos dvaro valdytojas. Abrahimo anūko Jankos valdyta Gudzenkos dvaro dalis vadinta Jankovska arba Jankovskio Gudzenka. Jankos sūnūs Mustafa ir Jozefas Jankevičiai 1663 m. rašytuose aktuose minimi kaip vieni iš Gudzenkos savininkų. Kitą dvarą nuo 1666 m. valdė totorius Mustafa Adzykičiovas, kuriam dvaras atiteko kaip žmonos Marianos iš Ponizovskių kraitis. Trečias Gudzenkos (Gudienos) dvaras 1660 m. minimas kaip totoriaus Mustafos Baranovskio nuosavybė. Ketvirtą dvarą apie 1590 m. jau valdė totorius Asanas Huseinovičius Aidarovičius Staržynskis, Bielavskių giminės pradininkas. Jo anūkas Davidas Bielavskis 1645 m. savo žmonai Aisai iš Muravskių užrašė valdytą Gudzenkos (Gudienos) dvarą. 1590 m. Gudzenka (Gudiena) priskirta Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. Tuo metu Gudienos ir Gudzenkos kaimuose gyvenę daug totorių. 1631 m. atlikta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių dvarų revizija rodo, kad Gudzenkoje (Gudienoje) buvo 6 totorių dvarai. 1795 m. irgi minimos 6 gyvenamosios vietovės šiuo vardu (lenkškai Gudziany): palivarkas su 1 sodyba ir 5 gyventojais (savininko M. Pikielio šeima); palivarkas su 1 sodyba ir 4 gyventojais, priklausęs Pavlovskiui; jam taip pat priklausė Gudzenkos kaimas su 3 sodybomis ir 18 gyventojų; trečias palivarkas su 1 sodyba ir 7 gyventojais (savininko R. Benkunskio šeima) ir ketvirtas palivarkas su 1 sodyba ir 6 gyventojais, priklausęs J. ir M. Dambrovskiams. Gudzenkoje taip pat buvo karčema, priklausiusi Pavlovskiui. Joje gyveno žydo M. Josielovičiaus 3 asmenų šeima. 1850 m. Gudzenkoje Korsakas valdė 300 dešimtinių, Paškovskis - 254 dešimtines žemės. Apie 1860 m. Gudzenkoje gyveno 17 gyventojų katalikų. 1863 m. už dalyvavimą sukilime sekvestruotas F. Paškovskio Gudzenkos palivarkas. 1875 m. Kalniškių kaimo valstiečiai išsipirko žemę iš F. Paškovskio valdyto Gudzenkos palivarko. 1897 m. Guzenkos dvaras su 12 gyventojų ir 55,5 dešimtinės žemės priklausė Paškovskiams. 1907 m. minimi du palivarkai tokiu vietovardžiu: Gudzenkos I palivarke gyveno 24 gyventojai katalikai, Gudzenkos II - 30 gyventojų katalikų. Pirmojo pasaulinio karo metu Gudzenkos dvare palaidoti 2 žuvę kareiviai. Gudzenkos palivarkas su 113,75 ha žemės, priklausęs S. Paškauskui, išparceliuotas 1929 m. Palivarko savininkui palikta 82,84 ha žemės. A. Karevičiui teko 28,91 ha, S. Tambakevičiui - 2 ha žemės. Tuo metu palivarko užimama žemė siekė net Laukystos upelį. 1924-1937 m. dabartinėje Gudzenkos buvo šios gyvenvietės: Gudzenkos I palivarkas, Gudzenkos II palivarkas, Gudzenkos palivarkas ir Gudzenkos viensėdis. Tačiau kartais ir palivarkai buvo vadinami viensėdžiais. 1931 m. Gudzenkos viensėdžiuose buvo 5 sodybos ir 211,92 ha žemės. 1937 m. minimas dvaras Gudinė (Gudzenka). 1945 m. spalio 23 d. Gudzenkoje NKVD kareiviai į nelaisvę paėmė du „Šarūno“ grupės kovotojus - brolius Kazį ir Petrą Šimonius. Jie rasti svirne po grindimis įrengtoje slėptuvėje. 1945-1951 m. ištremta 10 gyventojų (J. Aleksiejūnas ir Švenčioniai). 1947 m. kaime buvo 20 sodybų, 98 gyventojai, 1985 m. - 30 sodybų, 153 gyventojai , 2000 m. - 54 sodybos, 129 gyventojai. Iki 1976 m. Gudzenkoje buvo „Taikos“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 1976 m. kolūkiui susijungus su Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentiniu ūkiu, Gudzenka liko šio ūkio pagalbine gyvenviete. Kaime sovietmečiu buvo pastatytos gyvulių fermos ir mechaninės dirbtuvės, kultūros namai.

Gudzenkos koplytėlė

Gudzenkos koplytėlė, 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
Gudzenkos koplytėlė, 2010 m. R. Gustaičio nuotr.

Koplytėlė anksčiau stovėjo Buinausko dvare, prie Kaišiadorių-Stabintiškių kelio. Pastatymo data nežinoma. Buvo dviejų tarpsnių, mūrinė, tinkuota. Nugriauta XX a. 6 ir 7 dešimtmečių sandūroje vietos valdžios nurodymu. 1989 m. nuspręsta koplytėlę atstatyti; statyba rūpinosi Kaišiadorių apylinkės taryba, lėšomis rėmė Gudzenkos gyventojai ir Kaišiadorių agrofirma. Atstatyta 1990 m. kaimo vakariniame pakraštyje, prie Petro Stankevičiaus sodybos; projektas Stasio Petrausko. Kryžių nukalė Bronius Repčinskas. Koplytėlėje yra Marijos statulėlė, atvežta iš Šiluvos. 1990 m. spalio 20 d. koplytėlę pašventino Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis.

Vietovardžiai

Kurniškių pradžios mokyklos mokytojas Jonas Cibulskas 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Gudzenkos kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Stasys Šimonis ir Aleksas Švenčionis, gimę Bačkonių kaime.

Apie kaimą užrašyta: „Seniau buvo Gudzenkos dvaras, dabar išparceliuotas į sklypus”.

Alksnynas – raistas. Kupstuotas, apaugęs krūmais, viduryje - nendrės. Apie 0,5 ha dydžio. Šalia Karklyno. „Čia auga alksniai”.

Gudzenkos malūnas – malūnas. Vandens malūnas Gudzenkos kaime. Apie 0,25 ha dydžio. „Viso Gudzenkos kaimo ūkininkų nuosavybė”.

Kapinėlės (vietos tarme Kapinėlys) – pieva. Yra kelmų ir kupstų. Apie 0,5 ha dydžio. Nuo Gudzenkos kaimo į rytus apie 150 m. „Čia nuo D. [Didžiojo] karo yra palaidota rusų karių”.

Karalio raistas arba Karaliukas (vietos tarme Karalia raistas) – raistas. Šlapias raistas, apaugęs beržais. Apie 3 ha dydžio. Nuo Gudzenkos kaimo į rytus apie 0,5 km.

Karklynas – raistas. Durpinga žemė, apaugusi karklais. Apie 0,25 ha dydžio. Į pietvakarius nuo kaimo apie 0,5 km.

Kupstynas – raistas. Durpinga žemė, kupstai, apie 0,5 ha dydžio. Netoli Alksnyno, kiek į šiaurę.

Molynė – kalnelis. Dirvonas, molis, apie 0,5 ha dydžio. Netoli Viksvyno.

Pasekos – ariama žemė. Pusė ariamos žemės, pusė - miškas. Apie 5 ha dydžio. Į pietryčius nuo Gudzenkos kaimo apie 200 metrų.

Prūdas – stovįs vanduo. Apie 1 ha dydžio. Yra prie Gudzenkos malūno. „Yra įvairių žuvų”.

Rubežinis – raistas. Žemė - durpinga, krantai – šienaujami. Apie 1 ha dydžio. Nuo Karklyno kiek į pietvakarius.

Viksvynas – raistas. Klampus, nešienaujamas raistas. Auga viksvos. Apie 0,25 ha dydžio. Kiek į pietus nuo Molynės.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 35.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos