Guronys (Palomenės seniūnija)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Guronys (Gurany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Guronys ir apylinkės 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.


Guronys (Guronai, Guronis), kaimas Palomenės seniūnijoje, 10,5 km į pietvakarius nuo Palomenės, 9,5 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, tarp Pravieniškių ir Būdos miškų. Į pietus nuo kaimo, abipus kelio į Rumšiškes, miške yra Guronių - Pravieniškių pilkapynas. Šalia Guronių, miške, buvo rastas akmeninis kirvis, šiuo metu saugomas Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejuje.

Turinys

Istorija

1897 m. Guronių užusienis su 9 gyventojais ir 4 dešimtinėmis žemės, priklausęs grafui Tiškevičiui, paminėtas Žiežmarių valsčiaus gyvenviečių sąraše. 1923 m. minimi dveji Guronys: Guronių kaimas (7 sodybos, 51 gyventojas), priklausęs Rumšiškių valsčiui, ir Guronio viensėdis (1 sodyba, 5 gyventojai), priklausęs Kaišiadorių valsčiui. Šios gyvenvietės buvo viena šalia kitos. Antrą kartą Guronių viensėdis minimas 1934 metais. 1945 m. žuvo 3 partizanai Zdanevičiai, kilę iš Guronių. 1945-1950 m. įkalinti 3 asmenys (Alioniai), 1951 m. ištremta 9 asmenų Arlauskų šeima. 1947 m. kaime buvo 6 sodybos, 28 gyventojai, 2000 m. - 2 sodybos, 2 gyventojai.

Vietovardžiai

Kieliškių pradžios mokyklos mokytoja Julija Zabarauskienė 1935 m. spalio mėnesį ir Eitekonių pradžios mokyklos II-o (Beištrakių) komplekto mokytoja Jadvyga Jančiukienė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė šio kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Jonas Alionis ir Adomas Zdanavičius. Abu gimę šiame kaime.

Guronys – kaimas. Apie 54 ha dydžio, 6 gyventojai. „Prie pat Guronų km. pietinės dalies yra miške supilta daug kapų – kalnelių. Kai kas juos vadina kurganais ir švedkapiais. Vardą kaimas esąs gavęs iš lenkų kalbos žodžio „Gūra” – kalnas””.

Pamiškė – ariama žemė, apie 1 ha dydžio. Kaimo rytinėje dalyje, prie pat valdiško miško.

Plotymai (Plotimai) – pieva ir dirbama žemė, apie 9-10 ha dydžio. Kaimo vakarinėje dalyje. Platūs kaimo žemės rėžiai. „Tokiu vardu vadinama todėl, kad yra plačiausi kaimo laukų rėžiai”.

Po kranteliu – pieva ir dirbama žemė, apie 1 ha dydžio. Kaimo pietrytinėje dalyje.

Raistelis – pieva, apie 0,5 ha dydžio. Kaimo pietrytinėje dalyje. „Po durpinio sluoksnio seka mėlyno molio sluoksnis; molis yra labai lipnus”.

Skersukai – pieva ir ariama žemė, apie 2 ha dydžio. Kaimo pietrytinėje dalyje. „Trumpi žemės rėžiai, išdalyti skersai kitų, ilgesnių rėžių”, „Laukų rėžiai eina vertikaliai kitiems rėžiams”.

Upelis – upelis, apie 1 km ilgio. „Per pievą bėga mažutis upelis, tik palijus”. Kaimo šiaurės rytinėje dalyje. „Išteka iš vald. miško, Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos ir įteka į vald. mišką, Pravieniškių girininkijos, Turžėnų urėdijos”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas;

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 147.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos