Ilgakiemis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ilgakiemis (Iłgokiemie) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Ilgakiemis ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Kryžius prie Stanislovo Edmundo Švenčionio sodybos. Šį kryžių 1943 m. šventino Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.
Šiame name anksčiau veikė Ilgakiemio pradinė mokykla. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.

Ilgakiemis, kaimas Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje, 7,5 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, 4,5 km į šiaurės vakarus nuo Žaslių, dešinėje kelio Kaišiadorys-Čiobiškis pusėje.

Turinys

Istorija

Ilgakiemis minimas 1689 m. Kasčiukiškių dvaro inventoriuje. Tuo metu kaime buvo 14 sodybų ir 8 valakai žemės. 1795 m. Ilgakiemyje buvo 12 sodybų, kuriose gyveno 106 gyventojai. Apie 1860 m. gyveno 146 gyventojai katalikai. 1863 m. sausio 26 d. šio kaimo gyventojas R. Svenčius išdavė Kasčiukiškių dvarininką dailininką Antaną Zaleskį, bandžiusį suorganizuoti sukilėlių būrį. 1897 m. -154 gyventojai ir 174 dešimtinės žemės, 1923 m. - 34 sodybos, 165 gyventojai. 1931 m. kaime - 37 sodybos ir 230,89 ha III rūšies žemės. Ilgakiemis į vienkiemius išskirstytas 1932 m. Kaime tuo metu buvo 268,65 ha žemės. Didžiausią sklypą (20,91 ha) turėjo A. Dičkevičius. Dažniausios pavardės - Švenčionis, Nevelskas, Butkevičius. Tuomet per kaimą tekėjo Uterna (dabar, kai kaimas sumažėjęs, ji teka nuošaliau). Buvo dvi plytinės. Vienoje plytinėje, priklausiusioje P. Kuktai, 1939 m. pagaminta 120000 plytų, kitoje, priklausiusioje V. Kriaučiūnui, pagaminta 180000. Plytinių savininkai visas tais metais pagamintas plytas pardavė. Vėliau, pasikeitus santvarkai, plytinės buvo nacionalizuotos ir sujungtos į vieną. 1953 m. Kaišiadorių rajono liaudies ūkio vystymo plano projekte numatyta išplėsti ir mechanizuoti Ilgakiemio plytinę ir 1953 m. išdeginti 400000 plytų, t. y. padidinti gamybą 133% palyginti su 1952 m. 1946 m. žuvo 2 partizanai, 1949 m. įkalintas 1 partizanas (visi kilę iš Ilgakiemio). 1946-1949 m. įkalinti 2 gyventojai, 1948-1949 m. ištremti 3 gyventojai. Pokario metais nušautas pirmasis Ilgakiemio apylinkės tarybos pirmininkas S. Kasparavičius. 1927 m. įkurta pradžios mokykla. Pirmaisiais vokiečių okupacijos metais joje dirbo mokytojas J. Lieponis. 1945-1946 mokslo metais mokykloje mokėsi 165 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais - 40 mokinių. 1947 m. kaime buvo 33 sodybos, 172 gyventojai, 1959 m. - 125 gyventojai, 2000 m. - 5 sodybos, 10 gyventojų.

1929 m. birželio 5 d. Ilgakiemyje gimė Augustinas Švenčionis – inžinierius mechanikas, technikos mokslų kandidatas (1965). Nuo 1969 m. docentas Žemės ūkio akademijoje. Paskelbė mokslinių straipsnių.

Vietovardžiai

Kurniškių pradžios mokyklos mokytoja Ona Smalskienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Ilgakiemio kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Adomas Butkevičius, gimęs Ilgakiemio kaime.

Cegelnė (vietos tarme Cegelnia) – dirbama žemė. Kalnelis, molinga žemė. 3 ha dydžio. Į vakarus nuo Ilgakiemio apie 1 km. „Seniau buvo plytinė”.

Degimai – didelė pieva. Lygi, šlapia pieva. 2 ha dydžio. Į rytus nuo Ilgakiemio apie 300 m. „Seniau buvo išdegusi pieva”.

Galai – dirbama žemė ir pieva. Lygus laukas, prie baltžemio. 15 ha dydžio. Į rytus nuo Ilgakiemio kaimo apie 300 m. „Kuomet km. laukas buvo rėžiuose, rėžių galai ir buvo vadinami galais”.

Gudo bala (vietos tarme Guda bale) – bala. Dumblėta bala, 6 arų dydžio. Kaimo gale į pietryčius. „Buvo atėjęs į žentus sugudėjęs lietuvis, jo sodyboj esamą balą pavadino Gudo bala”.

Ilgakiemis – kaimas. Lygi vieta, žemė gera. 3/4 km ilgio, 33 gyventojai. Per kaimą eina vieškelis Kaišiadorys-Čiobiškis.

Kupstynas (vietos tarme Kupstynia) – bala. Aplinkui dirbama žemė. 4 arų dydžio. Į šiaurės rytus nuo Ilgakiemio kaimo apie 200 m.

Margai – pieva. Kupstuota pieva, baltžemis. 3,5 ha dydžio. Į rytus nuo Ilgakiemio kaimo 0,25 km.

Mančiunskų raistas – ganykla (pieva). Žemoje vietoje, baltžemis. 2 ha dydžio. Apie 100 m pietryčius nuo vieškelio Žasliai-Jonava.

Molynėlė (vietos tarme Molinėla) – kalnelis. Molis, 0,5 ha dydžio. Apie 40 m į rytus nuo vieškelio Kaišiadorys-Čiobiškis.

Pakalnė (vietos tarme Pakalnia) – dirbama žemė ir pieva. Juodžemis prie molio. 6 ha dydžio. Prie pat Ilgakiemio kaimo, į rytus.

Paraistė (vietos tarme Paraistys) – pieva. Durpynas, 4 ha dydžio. Nuo Ilgakiemio kaimo į vakarus apie 0,5 km. „Maždaug prieš 30 m. buvęs pušynas”.

Paežerėlis (vietos tarme Pažerėlis) – pieva. Durpynas, 5 ha dydžio. Nuo Ilgakiemio kaimo į pietvakarius apie 1 km. „Pasakojama, seniau buvęs ežeras”.

Plentanka – dirbama žemė ir pieva. Pakiluma prie molio. 25 ha dydžio. Nuo Ilgakiemio kaimo į šiaurę apie 1 km. Palei tvorą raistas – pieva. Baltžemis, 1 ha dydžio. Nuo Ilgakiemio kaimo į rytus, prie pat vieškelio Žasliai-Jonava. „Seniau, kuomet žemė buvo daloma į tris laukus, buvo užtverta tvora”.

Pas kelia raistas, Launika raistas – pieva. Baltžemis, 1 ha dydžio. Nuo Ilgakiemio kaimo į rytus apie 400 m.

Pa žvirynu pieva – pieva. „Nedidelė pievukė, aplinkui dirbama žemė”. 30 arų dydžio. Nuo Ilgakiemio į rytus apie 400 m.

Pievela ant pievelas, Karalia pievela – dirbama žemė. Lygus laukas prie juodžemio. 0,5 ha dydžio. Nuo Ilgakiemio kaimo į šiaurę apie 200 m. „Seniau buvo pievelė, kuri prigulėjo Švenčioniui Karaliui”.

Revelis (vietos tarme Ravelis) – pievukė. Pailga, tarp dviejų kalnelių. 20 arų dydžio. Į rytus nuo vieškelio Žasliai-Jonava apie 50 m.

Sausas raistas – pieva, apaugusi pušelėmis. Drėgna, durpinga žemė. 1,5 ha dydžio. Nuo Ilgakiemio kaimo į šiaurę apie 0,5 km. „Pasakojama, senovėj visas raistas staiga išdžiūvęs, todėl vadinamas - Sausas raistas”.

Samanynas – pieva. Baltžemis, lyguma. 40 arų dydžio. Nuo Ilgakiemio kaimo į šiaurę apie 0,5 km.

Telėtninkas – gera pieva. Lyguma, juodžemis. 0,5 ha dydžio. Prie pat vieškelio Kaišiadorys-Čiobiškės, į šiaurę. „Seniau ūkininkai laikydavo teliukus užtvėrę, tą vietą pavadino Telėtninkas”.

Ubagų raistas – sausa, kupstuota pieva. Lygi žemė, prie durpių. 1,5 ha dydžio. Nuo Ilgakiemio kaimo į pietvakarius apie 1 km. „Ant dvaro žemės, lūšnelėj gyveno trobelninkas Andrius, pas kurį prisilaikydavo ubagai”.

Vidupievis – pieva. Nedidelė pieva, aplinkui dirbama žemė. 30 arų dydžio. Nuo Ilgakiemio kaimo į šiaurę apie 800 m.

Vysmalai – pieva. Baltžemis, durpynas. 1 ha dydžio. Nuo Ilgakiemio kaimo į pietvakarius apie 700 m. „Senais laikais buvo raistas, kuris vėliau išdegė didelėmis duobėmis, nuo to laiko žmonės pradėjo vadinti „Vysmalai””.

Viksvynas – bala. Nedidelė bala, vasarą išdžiūsta. 15 arų dydžio. Nuo Ilgakiemio kaimo į rytus apie 200 m.

Viganas – keliukas. Molėtas, 100 m ilgio. Nuo vieškelio Kaišiadorys-Čiobiškis apie 1 m į rytus. „Kuomet buvo kaimas tuo keliuku varydavo gyvulius į laukus”.

Zascenka – pieva. Žema vieta, baltžemis. 2 ha dydžio. Nuo vieškelio Žasliai-Jonava į pietus apie 50 m.

Žydo bala (vietos tarme Žyda bale) – kastinė bala. Aplinkui pieva, vidury - gili bala. Nuo vieškelio Kaišiadorys-Čiobiškis apie 10 m į vakarus. „Prieš kokius 35 m. gyveno žydas Jankelis ir laikė smuklę. Jo darže buvo bala, kurią ir dabar vadina „Žydo bala””.

Žalias ostampas – dirbama žemė. Lygus laukas, priemolis ir balžemis. 25 ha dydžio. Nuo Ilgakiemio kaimo į pietvakarius 1,5 km. „Seniau buvo didelis miškas ir vietos žmonės vadino „Zelioni ostamp” arba Žalias ostampas”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 36.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos