Jačiūnai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jačiūnai (Jaczuny) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Buvusių Jačiūnų kaimo gyventojų susitikimas 2000 m. (pirmasis įvyko 1999 m.). Nuotrauką pateikė Jonas Suslavičius
Buvusių Jačiūnų kaimo gyventojų susitikimo dalyviai prie tąkart pašventinto kryžiaus kaimui atminti. 2000 m. Nuotrauką pateikė Jonas Suslavičius

Jačiūnai (Jočiūnai), kaimas Palomenės seniūnijoje, 5 km į šiaurės rytus nuo Palomenės, 13 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Gegužinės mišku. Per kaimą teka Svėrė, Laukystos upelio kairysis intakas.

Istorija

Jačiūnai paminėti 1744 m. Gegužinės parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. kaime buvo 5 sodybos, 32 gyventojai. Tuo metu Jačiūnai priklausė Antanaičių palivarkui. Apie 1860 m. gyveno 144 gyventojai katalikai. 1863 m. sukilime dalyvavo valstietis Kazimieras Tatarūnas. 1866 m. buvo 11 sodybų, 143 gyventojai katalikai, 1897 m. - 146 gyventojai ir 177 dešimtinės žemės, 1909 m. - 33 sodybos, 194 gyventojai katalikai, 1923 m. - 30 sodybų, 179 gyventojai, 1931 m. - 30 sodybų ir 353,79 ha žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1935 m. Tuo metu kaime kartu su pridėtais iš Antanaičių dvaro - 21,75 ha - buvo 366,57 ha žemės. Didžiausio sklypo (18,1 ha) savininkai - Suslavičiai. Kaime paplitusios pavardės: Arbočius, Dzimidavičius, Grinkevičius, Suslavičius. 1944 m. gruodžio 17 d. NKVD agentas (slapyvardis Liubavskis) pranešė, kad Jačiūnuose pasirodė 200 partizanų būrys. Kiekvienoje kaimo troboje svečiavosi po 5-10 partizanų, o kiti ilsėjosi pamiškėje. Tarp jų buvo ir vokiečių. Išeidami išsivedė Jačiūnų apylinkės tarybos pirmininką J. Arbočių. Manoma, kad jis išėjo savo noru, nes jo sūnus partizanavo. 1945 m. gegužės 15 d. keturiolikos žmonių Žaslių „liaudies gynėjų“ būrys prie Jačiūnų buvo apšaudytas partizanų. Žuvo 6 „liaudies gynėjai“ (kitais duomenimis - 7). 1945 m. žuvo 2 partizanai iš Jačiūnų, 1945-1947 m. įkalinti 4 partizanai ir 2 partizanų ryšininkės. 1941-1947 m. įkalinta 19 gyventojų, 1945-1948 m. ištremti 24 gyventojai (Griesiai, Šimanskai, Suslavičiai, Vilkai, Arbočiai). 1946 m. nušautas Jačiūnų apylinkės tarybos pirmininkas, komunistas J. Arbočius. J. Arbočius dar tarpukario metais platino komunistinius atsišaukimus kaimyninių kaimų gyventojams. Jo namuose keletą kartų darytos kratos. 1940 m. išrenkamas Jačiūnų apylinkės tarybos pirmininku. Jo bendramintis Jonas Darvydas (irgi iš Jačiūnų ) išrenkamas Gegužinės apylinkės tarybos pirmininku. Antrojo pasaulinio karo metais J. Darvydas buvo suimtas. Po karo J. Arbočius toliau ėjo apylinkės tarybos pirmininko pareigas. 1944 m. rugsėjo 12 d. prie jo namo buvo pritvirtintas tokio turinio raštelis: „Atsisakyk iš pareigų, o jei neatsisakysi nuo apylinkės tarybos pirmininko pareigų, tai tave laukia toks pat likimas, kaip ir Neravų apylinkės pirmininko“.

1946 m. buvo nušautas kitas Jačiūnų gyventojas A. Grenda, palaikęs sovietų valdžią. Neaiškiom apylinkėm pokario metais žuvo šio kaimo gyventojai V. Markevičius ir K. Grinkevičius. 1917-1918 m. Jačiūnuose veikė mokykla. 1918 m. pradžioje mokėsi 18 vaikų. 1957-1958 mokslo metais pradinėje mokykloje mokėsi 30 mokinių. 1937 m. buvo 176 gyventojai katalikai, 1947 m. - 31 sodyba, 132 gyventojai, 2000 m. - kaime niekas negyveno.

Šiame kaime gimė ir augo Pranas Dzimidavičius (dabar gyvena Neprėkštoje), išsaugojęs išardytą dalimis Lietuvos trispalvę vėliavą. Su šia vėliava jis dalyvavo mitinge, įvykusiame 1988 m. Kaišiadoryse. 1999 m. buvęs jočiūnietis, tuo metu vadovavęs Vilniaus S. Nėries gimnazijai, Antanas Suslavičius Neprėkštoje surengė buvusių kaimo gyventojų susitikimą. Susitikimo dalyviai Jačiūnų kaimui atminti pastatė kryžių (2000 m.).

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 148-149.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos