Jatkonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jatkonys (Jodkany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Jatkonys (Juodkonys)ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Jatkonys 1826 m. plane. Lietuvos valstybės istorijos archyvas.

Jatkonys (Juodkonys), kaimas, buvęs Kaišiadorių valsčiuje (1923), 0,5 km į vakarus nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties. Dabar - Kaišiadorių miesto Vytauto Didžiojo gatvės vakarinė dalis.

Turinys

Istorija

1590 m. Jatkonys priskirti Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. 1738 m. kaime buvo 2 sodybos. Vėliau kaimas minimas 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. kaime buvo 6 sodybos ir 57 gyventojai, kaimas priklausė Žiežmarių bažnyčiai. 1819 m. paminėtas Jatkonių palivarkas, priklausęs Žiežmarių klebonui kanauninkui F. Janovskiui. 1832 m. kaimo gyventojai skundėsi Vilniaus Romos katalikų konsistorijai dėl Trakų pavieto maršalkos Boleslovo Romerio grobiamos ariamos žemės, miško ir pievų. Iš 1835 m. Jatkonių plano galima spręsti, kad tuo metu kaime buvo 8 sodybos (1 sodyba vienoje gatvinio kaimo gatvės pusėje, 7 - kitoje gatvės pusėje). Kaimas ribojosi su Lomenos upeliu. 1850 m. Jatkonys priklausė valstybiniam Žiežmarių dvarui. Tais metais kaime buvo 14 sodybų, 98 gyventojai. Valstiečiai lažininkai (tiaglai) gyveno 9 sodybose (83 gyventojai). Tai T. Olechnovičiaus, K. Antonovičiaus, I. Kozlovskio, A. Lauruševičiaus ir kt. šeimos. Jiems priklausė 9 gyvenamieji ir 32 ūkiniai pastatai. Šie valstiečiai dirbo 64 dešimtines žemės. Bežemiai valstiečiai (bobiliai) gyveno 5 sodybose (15 gyventojų). Jų pavardės - Monkovskiai, Kosakovskiai, Antonovičiai ir kiti. Be to, kaime gyveno 1 atsargos kareivis - S. Antonovičius. Apie 1860 m. gyveno 94 gyventojai katalikai. 1866 m. - 9 sodybos, 103 gyventojai. 1859 m. tiesiant Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaką iš Vilniaus per Kauną į Prūsiją, ties Jatkonimis pradėti statyti laikini geležinkelio tiesėjų barakai. 1862 m. gegužės 9 d. pro Jatkonis pravažiuoja pirmasis traukinys. Tačiau tuo metu geležinkelio stoties Jatkonyse dar nebuvo; 1863 m. Lenkijos karalystės ir pasienio su ja gubernijų žemėlapyje pažymėtos tik dvi geležinkelio stotys - Žasliai ir Pravieniškės. 1871 m., kai buvo nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis ir iš jau buvusios atšakos ties Jatkonimis į šiaurės vakarus nuvesta nauja geležinkelio atšaka Liepojos link, kaime buvo pastatyta geležinkelio stotis. Ši stotis jau buvo pažymėta 1872 ir 1873 metais Rusijos imperijos vakarinės dalies žemėlapiuose. 1871 m. geležinkelio stoties pavadinimas Jatkonys pakeistas į netoliese buvusio dvaro pavadinimą - Kaišiadorys, kadangi Prūsijos pasienyje buvo geležinkelio stotis panašiu pavadinimu Eitkūnai. Tačiau naujasis geležinkelio stoties pavadinimas prigijo ne iš karto, nes 1876 ir 1877 m. Rusijos imperijos geležinkelių žemėlapiuose stoties pavadinimas dar užrašytas dvigubu vardu Jatkonys (Kaišiadorys). 1897 m. kaime buvo 141 gyventojas ir 178 dešimtinės žemės. 1913 m. vasarą Jatkonių gyventojo P. Antanavičiaus kluone buvo suvaidinti du spektakliai - „Smuklė“ ir „Neatmezgamas mazgas“. Per Pirmojo pasaulinio karo metu (1915) vykusius mūšius sudegė apie pusę kaimo. 1923 m. - 31 sodyba, 179 gyventojai. 1931 m. Juodkonių kaime buvo 23 sodybos ir 156,51 ha žemės. Paskutinį kartą kaimas paminėtas 1939 m. (Jadkonys). Vėliau Jatkonys susiliejo su Kaišiadorimis. Šiuo metu Kaišiadorių miesto Vytauto Didžiojo gatvėje galima pamatyti galais į gatvę stovinčių gyvenamųjų namų - buvusio gatvinio Jatkonių kaimo sodybų fragmentus. Jatkonių vardu pavadinta viena iš Kaišiadorių miesto gatvių.

Vietovardžiai

Kaišiadorių pradžios mokyklos Nr. 1 mokytojas Kazys Tirva 1936 m. sausio mėnesį užrašė Jadkonių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Andrius Nedzveckas, gimęs šiame kaime.

Dūnojus (Dunojus) – upelis. Teka per Jadkonių kaimo vidurį (skersai). Upelis prasideda prie Kaišiadorių-Kauno geležinkelio.

Bliūdelis – pieva, klonis, priemolis, viduryje aplink kupstai. 0,5 aro dydžio. Prie Kaišiadorių-Miežonių vieškelio. 1 km. nuo Kaišiadorių.

Magylos (vietos tarme Magilos) – kalnelis. Žvyrynas. Prie Kaišiadorių-Miežonių vieškelio, 1 km nuo Jadkonių kaimo. „Pasakoja, kad seniau čia apkasdavę išdvėsusius gyvulius”.

Rūdupė (vietos tarme Rudupe) – pieva. Šlapoka žemuma, aplink priemolis. ¼ ha dydžio. Prie Jonavos-Kaišiadorių geležinkelio, 1 km nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties.

Jadkonys – kaimas. Lyguma, juodžemis. 800 metrų ilgio, 20 kiemų. Prie Kaišiadorių miestelio. „Kaimas ėjo baudžiavą [Vladikiškių dvaro sodyba|Vladikiškių dvaro]] ponui”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 37.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos