Juknonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juknonys (Juchniany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Juknonys, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 3,5 km į pietvakarius nuo Žiežmarių, 9 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Per Juknonis teka Dūmė ir Kertus, šiauriau užtvenktas. Po vandeniu atsidūrė Kertaus upelio slėnis Bernotupis.

Turinys

Istorija

Juknonių kaimas minimas 1582 m. gegužės 5 d. Drėvininkų (?) kaimo, buvusio Trakų vaivadijoje, bei kelių tuščių žemių inventoriuje. 1744 m. Juknonių kaimas minimas Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 buvo 13 sodybų, 106 gyventojai, 1865 m. - 256,18 dešimtinės žemės, 1866 m. - 18 sodybų, 187 gyventojai katalikai, 1897 - 264 gyventojai, 332 dešimtinės žemės, 1923 m. - 34 sodybos, 195 gyventojai, 1931 m. - 42 sodybos, 228,4 ha žemės, 1937 - 147 gyventojai katalikai. Kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės (1919-20) žuvo Vincas Lašinis iš Juknonių. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1933 m.: jame buvo 481,23 ha žemės (iš jų 55,76 ha pridėti iš Padūmės ir Vandapolio dvarų). Didžiausio sklypo (24,09 ha) savininkas - M. Znaidauskas. Kaime paplitusios Augustinavičiaus, Razulevičiaus, Stelmoko, Šilkūno pavardės. 1944-1947 m. įkalinti 3 gyventojai, 1948 m. ištremta E. Znaidauskienė. 1946 nušautas komunistas, Kairiškių apylinkės tarybos pirmininkas M. Mankevičius (gimęs 1896 m. Juknonyse). 1947 m. - 41 sodyba, 260 gyventojų, 2000 m. - 19 sodybų, 33 gyventojai. Kaime yra kapinės.

1924 m. lapkričio 30 d. Juknonyse gimė Bronius Znaidauskas – veterinarijos gydytojas, biologijos mokslų kandidatas (1969). 1956-1962 m. dirbo Baisogalos veislininkystės stoties direktoriumi, nuo 1962 m. – Respublikinės veterinarinės poliklinikos akušerinio-ginekologinio skyriaus vedėjas. Išleido brošiūrų, paskelbė mokslinių straipsnių.

Vietovardžiai

Didžiųjų Kairiškių pradžios mokyklos mokytojas Stanislovas Šlamas 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Juknonių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Jonas Razulevičius ir Mykolas Žilinskas, abu gimę šiame kaime.

Bernotupis – dirva su pieva. Kalva, apie 2 ha dydžio. Vakarų pusėje - Kibučkelis, rytuose ir pietuose - Kertaus upė, šiaurėje - vieškelis. Valdo Ant. ir Jonas Razulevičiai. „Toje vietoje rado negyvą berną tupintį“.

Biguzo balos – pelkės. Pailgos, apie 4 ha dydžio. Prie Kibučių kaimo žemės.

Didžiamiškis – dirva su pieva. Apskritimo formos, juodžemis. Apie 2 ha dydžio. Nuo Juknonių kaimavietės į pietus, prie Kibučkelio. Alfonso Šilkūno sklype. „Seniau augęs miškas“.

Diedpievis – dirva su pieva. Keturkampis smėlynas, 10-12 ha dydžio. Pietuose - Dubojus, Rytų pusėje - Kertaus upelis. Atiteko Jokūbui Augustinavičiui ir Ievai Razulevičienei.

Dirvelės – pieva. Juodžemis, apie 3 ha dydžio. Į pietus nuo Išdagų. Petro Lesčiaus nuosavybė.

Dubojus – dirva su pieva. Pailga, juodžemis su šlynu, apie 12 ha dydžio. Nuo Juknonių kaimavietės į rytus apie 150 metrų. Kazio Bandzevičiaus sklype.

Duobės – rūsiai. Smėlio kalva, apie 1 ha dydžio. Tarp Kapinyno ir Kertaus upelio. „Kasant smėlį randama žmonių kaulų. Spėjama, kad toje vietoje buvę kapai“.

Duoninė – dirva su pieva. Ketrurkampė, smėlis, virš 10 ha dydžio. Nuo Juknonių kaimavietės į rytus, Prie Kruonio kelio. Valdo Andr. Razulevičius.

Dūmė – upė. Teka pietvakariniu Juknonių žemės pakraščiu, iš pietų į vakarus. „Įteka Limšiaus upėn, Jono Mitkaus pievose, Palimšio miško pakrašty. Kaitriomis vasaromis vietomis išdžiūsta. Vasarą randama žuvų „Kilbukų““.

Dūmės – pieva. Apskrita, prieklonis, apie 10 ha dydžio. Abipus Dūmės upės, į vakarus nuo Juknonių kaimavietės. Šaltiniuota vieta.

Galapusvalakio dirva su pieva – dirva su pieva. Lygi, šlyno podirviu, apie 5 ha dydžio. Pietuose - Kalvių, Kruonio-Žiežmarių vieškelis, šiaurėje - Juknonių Bobilių žemė, vakaruose - Žegždrelės. Mykolo Monkevičiaus sklypas.

Gylė – dirva su pieva. Pailga, juodžemis, apie 13 ha dydžio. Abipus Kertaus upelio, 1 km nuo Juknonių kaimavietės. Kazio Šilkūno ir Jono Salkausko sklypuose.

Gojus – pieva. Baltžemis, apie 1 ha dydžio. Kairiajame Dūmės krante, prie Žiemos raisto. Mykolo Znaidansko sklype. „Aplink tą vietą augo juodalksniai, vardu „Gojus““.

Ilgaraistis – pieva su dirva. Pailga, žemė - durpinis juodžemis, apie 5-6 ha dydžio. Tarp Žintupio, Kamšelės ir Dūmės pievų. Prie Kibučių kaimo žemės. Pieva šlapia. Martyno Lesčiaus sklype.

Išdagai – pieva. Durpžemis, 1,5 ha dydžio. Nuo Juknonių kaimavietės į pietryčių pusę, prie Didžiamiškio. Jono Šilkūno sklype. „Išdagų vietoje augo krūmai. Kertant krūmus vienoje vietoje buvo padegta ir išdegė plati vieta“.

Juknonys (vietinių žmonių vadinama ir Juknoniais) – kaimas. Žemė lygi, daugiau juodžemio. 479,6 ha dydžio, 35 sodybos. Tarp Pakertų, Bulotų, Metelskų kaimų ir Padūmės vienkiemio, Tarp vieškelių Aukštadvaris-Bulotai ir Kalviai-Bulotai. „Nuo 1933 m. gyvena vienkiemiuose“. „Juknonių kaimas ėjo baudžiavą Žiežmarių dvaro ponui gr. Tiškevičiui. Gyventojai - baudžiauninkai tankiai buvo keičiami. Seniausi to kaimo gyventojai yra Stelmokai“. „Vardas kilo nuo pirmojo to kaimo gyventojo Juknos“.

Juodraistis – pieva. Apskrita, apačioje baltas šlynas, apie 2 ha dydžio. Nuo Juknonių kaimavietės į rytus, prie Kibučkelio. Vinco Stelmoko ir Jono Šalkausko sklype.

Kamanduliškis – pieva. Pailga, 3-4 ha dydžio. Tarp Žintupio ir Maskoliškio, nuo Juknonių kaimavietės apie 400 metrų į rytus.

Kamšelė (vietinių žmonių vadinama Kamšiala) – pieva. Juodžemis, 15 ha dydžio. Prie Kibučių kaimo žemės - pietuose ir Metelskų kaimo žemės - vakaruose. „Pieva šlapia. Tankiai užlieja Dūmės upė”.

Kapai – kapai. Smiltynas, 48,5x36 metrų dydžio. Prie Duobių, į šiaurę nuo Juknonių kaimo.

Karčiama (vietinių žmonių vadinama ir Karčma) – dirva. Kalvelė, apie 10 ha dydžio. Prie Žiežmarių-Kalvių vieškelio, nuo Juknonių kaimavietės į vakarus. „Antano Razulevičiaus sodyboje. Seniau buvo karčiama”.

Kertus – upė. Teka Juknonių kaimo pietrytinėje puse. „Įteka į Strėvos upę, prie Žiežmarių mst., Pastrėvio pievose“. „Sriauni upė. Turi vietomis stačius krantus. Yra žuvų, ypač lydekų, patenkančių iš Strėvos“.

Kibučkelis – kelias. Netaisomas, 2 km ilgio. Tarp Kibučių kaimo ir Žiežmarių-Kalvių vieškelio. Eina skersai Juknonių kaimavietės.

Kirkė – dirva. Lyguma, juodžemis su priemoliu, 3 ha dydžio. Prie vieškelio Žiežmariai-Kalviai, Kruonis. Mykolo Monkevičiaus sodyboje. „Vardas kilo nuo toje vietoje gyvenusio Kirkininko (pavardė)“.

Krūmeliai – dirva su pieva. Pailga, juodžemis su smėlio priemaiša, apie 10 ha dydžio. Nuo Kruonkelio į vakarus, nuo vieškelio Žiežmariai-Aukštadvaris į šiaurę. „Vinco Augustinavičiaus sklypas”. „Vardas gavosi nuo ten augusių krūmų“.

Kruonkelis – kelias. Netaisomas, 1 km 200 m ilgio. Prasideda Strėvininkuose, baigiasi prie Kibučkelio, Juknonių kaimavietėje. „Seniau ėjo per Juknonių kaimą, pro Padūmės fol. [palivarką] ir jungėsi su Kruonio-Žiežmarių vieškeliu“.

Kubiliai – raistelis. Apskritas, apie 1 ha dydžio. Nuo Dirvelių į pietus. Petro Leščiaus sklype.

Lankos – dirva su pieva. Pailga, juodžemis, 5-6 ha dydžio. Prie Duoninės, nuo Juknonių kaimavietės į rytus apie 400 metrų.

Maskoliškis – pieva. Apskrita, apie 2 ha dydžio. Prie vakarinio Juknonių kaimavietės galo. Ievos Bobilienės sklype. Metelskų kelias – kelias. Netaisomas, 2 km ilgio. Nuo Metelskų kaimo iki vieškelio Žiežmariai-Kalviai, Kruonis.

Mirtyklė – pieva su dirva. Pailga, smėlis su moliu, apie 4 ha dydžio. Prie Bulotų kaimo žemės ir Kertaus upelio. Priklauso Zigmui Augustinavičiui ir Vincui Šilkūnui.

Nuotakėlė (vietinių žmonių vadinama Nuotakėla) – pieva. Pailga, apie 1 ha dydžio. Nuo Juknonių kaimavietės į pietus ir rytus, prie Lankų pievų. Kaz. Stelmoko sklype.

Ožkos kalnelis – dirva. Apskrita, priemolis, apie 1 ha dydžio. Tarp Kamanduliškio ir Dūmės pievų. „Ant viršukalnio Mykolas Ramoška pasistatė sodybą“. „Kamanduliškio karklynuose ganėsi ožkos. Ožkos mėgo tą kalnelį lankyti, nes ten augo palinkusi obelė“.

Skrynia – pieva. Apskrita kalvelė, apie 1 ha dydžio. Tarp Gojaus, Dūmės upės ir Žydo pievelės. Mykolo Znaidausko sklype.

Upelis – pieva. Pailga, priemolis. 1000 metrų ilgio ir 15-20 metrų pločio. Nuo Juknonių kaimavietės į vakarus. Tęsiasi iš vakarų į rytus. „Smarkiai palijus viduriu pievos randasi upelis ir bėga į Kertaus upę“.

Vieškelis – kelias. Apie 2 km ilgio. Eina Juknonių kaimo šiaurės-vakarų puse. Tarp Bulotų ir Kalvių.

Vieškelis – kelias. Apie 700 metrų ilgio. Eina Juknonių kaimo pietrytine puse. Kelias yra tarp Aukštadvario ir Žiežmarių.

Žegždrelės (Žegždrialės) – dirva su pieva. Lygi, juodžemis ir smėlis, apie 20 ha dydžio. Vakaruose siekia Padūmės vienkiemio žemę, Šiaurėje – Juknonių Bobilių žemę, pietuose - Bulotų-Kalvių vieškelis. Valdo Aleks. Stelmokas ir Motiejus Tomkus. „Seniau vadinosi „Palei Majaką““.

Žiemos raistas – šaltiniuota pieva. Trikampio formos, klampynė, 2-3 ha dydžio. Prie Metelskų kaimo žemės ir Gojaus pievos. „Tuo vardu vadinama todėl, kad ten ir žiemą esti neužšąlusių (šaltiniuotų) vietų“.

Žintupis – pieva su grioviu. Pailga, 200x20 metrų dydžio. Tarp Biguzo balų ir Kamanduliškio pievų. Petro Lesčiaus ir Jono Malašausko sklype.

Žydo pievelė – pieva. Pailga dumblynė, apie 0,5 ha dydžio. Kairiajame Dūmės krante. Mykolo Znaidausko sklype.

Žydvalakis – dirva. Pailga, juodžemis, 4-5 ha dydžio. Nuo Juknonių kaimavietės į rytus, prie Pakertų kaimo žemės.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 285-286.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos