Jurgiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jurgiškės (Jur-giszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Jurgiškės ir apylinkės 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Jurgiškės (Jurgiškė), kaimas Pravieniškių seniūnijoje, 3 km į šiaurės rytus nuo Rumšiškių, 11,5 km į vakarus nuo Kaišiadorių, abipus geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Kaunas. Šiauriniu pakraščiu teka Praviena, į kurią kaime įteka Miera.

Turinys

Kaimovardo kilmė

Vietovardis asmenvardinės kilmės, kilęs iš vardo Jurgis.

Istorija

Kaime rastas akmeninis kirvis. Jurgiškių užusienis paminėtas 1788 m. Rumšiškių klebonijos inventoriuje. Jurgiškės kaimas (13 sodybų, 84 gyventojai) minimas 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo medžiagoje. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1940-1941 metais. 1944 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežti 2 gyventojai (S. Dračiūnas ir K. Steponavičius). Abu grįžo 1946 metais. 1946-1948 m. įkalinti 2 gyventojai, 1949 m. ištremti 3 gyventojai (Drulios). 1947 m. kaime buvo 20 sodybų, 80 gyventojų, 1977 m. - 16 šeimų (25 gyventojai), 2000 m. - 4 sodybos, 7 gyventojai.

Vietovardžiai

Pravieniškių pradžios mokyklos (veikusios Pravieniškių geležinkelio stoties gyvenvietėje) mokytojas Valentinas Stakišaitis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė šio kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Juozas Kepežinskas, gimęs šiame kaime.

Degučduobis – dirbama žemė, apie 2 ha dydžio. Kampe tarp geležinkelio ir vieškelio į Rumšiškes. „Ta vieta buvo vidury miškų. Ten darė duobes ir varė degutą. Pirmas toj vietoj apsigyveno Kazys Kepežinskas prieš 95-6 m.”.

Diliškė – pieva ir dirva, užima 10 dešimtinių plotą. Iš pietų pusės yra girininko „nadielas”, iš kitų pusių – valstybinis miškas. „Tą vardą gavo nuo toj vietoj gyvenusio burloko Diliaus”.

Galažė – pieva, apie 2 ha dydžio. Kaimo laukų gale, valstybiniame miške, per vidurį teka Praviena. „Yra gale kaimo žemės „gale ažių””.

Miera – upelis. Teka kaimo šiaurine puse. Išteka iš Pamierio ežero, įteka į Pravieną Jurgiškių k., Stanevičiaus žemėje. „Tą vardą gavo nuo išmatavimo (”mieruotas upelis”)”.

Pragonas – „ulytėlė gyvuliams varyti”. Eina per Galažę į mišką.

Revai (Ravai) – dirbama žemė, apie 4 ha dydžio. Nuo Rumšiškių vieškelio į vakarus, prie valstybinio miško. „Vieta buvo labai šlapia. Gyventojai kasė revus ir sausino. Dabar tų revų nebėra, bet vardas užsiliko”.

Ropiena – dirbama žemė ir pieva. 4-5 ha dydžio. Pietuose susisiekia su geležinkeliu, rytuose su Matako pieva, vakaruose siekia Drulių sodybas. „Drulienė prieš karą 1 ha užsodino ropėmis, nuo ko ir visa ta žemė gavo tokį vardą”.

Vidulaukė – laukai, apie 7 ha dydžio. Vienu galu atsiremia į geležinkelį, šonu - į Pravieniškių laukus. „Visur buvo miškai, o jų viduje dirbama žemė, tad ir gavo tokį vardą (miško „viduj laukas”)”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas;

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 211-212.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos