Kacevičius Zigmas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kacevičius Zigmas (slapyvardžiai Genius, Genijus, Genys, Gienius). (1922 m. Gilučių kaime, Žaslių valsčiuje - 1945 m. balandžio 13 d. Kaugonių miške) - partizanų bataliono vadas.

Apie Z. Kacevičiaus veiklą nepriklausomos Lietuvos ir vokiečių okupacijos metais yra pakankamai mažai. Žinoma, kad jis buvo puskarininkis, dirbo policijoje.

1944 m. liepos mėn. sugrįžus Raudonajai Armijai, tėviškėje ėmė telkti aplinkinių kaimų jaunimą partizaninei kovai. 1944 m. rugpjūčio mėn. jo vadovaujamas būrys prisijungė prie Didžiosios Kovos būrio.

1944 m. rugsėjo mėn. Bekštonių ir Kaugonių miškuose (Žaslių vals.) susirinko apie 20 vyrų iš Dainavos, Kaugonių, Kreciūnų, Civiškių, Vareikonių, Gabriliavos ir kitų kaimų į Z. Kacevičiaus vadovaujamą būrį, kuris greitai išaugo iki 50–60 partizanų Didžiosios Kovos rinktinės Vanagų junginį.

Z. Kacevičius ima bendrauti su Jonu Misiūnu-Žaliu Velniu. Paskiriamas į vadovybę. Tų pačių metų gruodžio mėn. viduryje buvo paskirtas A rinktinės 3-ojo, Žiežmarių bataliono vadu, turėjo viršilos laipsnį.

Žinoma, kad 1944 m. lapkričio 3 d. partizanų būriai, vadovaujami J. Misiūno–Žalio Velnio, Z. Kacevičiaus–Geniaus ir Zigmo Mastausko-Gandro įsiveržė į Gegužinę.

Ilgai Z. Kacevičiui partizanauti neteko. 1945 m. balandžio 13 d. įvyko didelis partizanų ir NKVD darbuotojų susirėmimas. Nuo balandžio mėn. pradžios NKVD daliniai vykdė Didžiosios Kovos rinktinės dislokacijos vietų paiešką. Partizanai jausdami artėjančius siautimus mėgino atsitraukti į Semeliškių vals., tačiau Kaugonių–Dainavos miške pateko į apsupimą. Partizanai visą dieną mėgino prasiveržti pro apsupties žiedą, tačiau rusams nuolatos papildant savo karines pajėgas, tai tapo praktiškai neįmanoma. Temstant prasidėjo tiesioginiai susirėmimai. Pusantros valandos trukusiame mūšyje žuvo 16 partizanų (pagal okupantų duomenis 35 ar net 52 asmenys). Tarp žuvusiųjų buvo ir Z. Kacevičius, kuris gelbėdamas mjr. Mečislovą Kestenį-Serbentą buvo sužeistas. Negalėdamas toliau trauktis susisprogdino. Priešo nuostoliai siekė 70 nukautų asmenų. Tai buvo tiek fiziškai, tiek materialia medžiaga dideles netektis atnešęs mūšis.

Mūšyje žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Vievyje, užkasti už kapų, pelkėje.

Okupacijai ginklu priešinosi ir jo brolis Bronius-Kriaušė, kuris žuvo 1945 m. balandžio mėn. Po brolių žūčių, 1946 m. buvo suimta jų sesuo Birutė (g. 1928 m.).

Šaltiniai

  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-41, ap. 1, b. 1730, l. 197-198.

Literatūra

  • Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. - Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 386, 387, 584.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 3 d. - Vilnius: Margi raštai, 2001. - P. 670, 671, 711, 843, 844.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 4 d. - Vilnius: Margi raštai, 2004. - P. 543–545, 569, 570, 595.
  • Kasparas K. Lietuvos karas. - Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. P. 206, 221, 264.
  • Laisvės kovotojų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 7 d. 2 kn. - Vilnius: Margi raštai, 2010. - P. 63, 75, 120.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. P. 33.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos