Kaišiadorių dviklasė geležinkelininkų mokykla

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
13:10, 24 lapkričio 2015 versija naudotojo Auguste (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kaišiadorių dviklasės geležinkelininkų mokyklos moksleivis Jurgis Žitkus. KšM.

Kaišiadorių dviklasė geležinkelininkų mokykla pradėjo veikti 1896 m. spalio 11 d. Ji įsikūrė geležinkelio stočiai priklausančiame pastate. Ją lankė ne tik Kaišiadorių, bet ir aplinkinių stočių geležinkelininkų vaikai. Mokslas buvo nemokamas. Jis truko penkerius metus. Visi dalykai buvo dėstomi rusų kalba, išskyrus tikybą, kurią lietuviams kun. Alfonsas Varnas aiškino lietuviškai. Pirmuoju mokyklos vyresniuoju mokytoju buvo Ivanas Veremėjus, kilęs nuo Semeliškių. Jis 1888 m. buvo baigęs Molodečno mokytojų seminariją. N. Astachovas dėstė literatūrą, fiziką ir geometriją. Buvo reiklus, mokinių gerbiamas mokytojas. 1914 m. birželio 1 d. Minske įvyko Rusijos geležinkelininkų mokyklų atstovų paradas, kuriame dalyvavo ir kaišiadoriečiai, vadovaujamo Nikitos Astachovo. Pasitraukęs iš Kaišiadorių (1915), Astachovas visą laiką dirbo pedagoginį darbą. Paskutinė jo darbovietė – viena Lipecko srities Jeleco miesto vidurinė mokykla. Mokykloje dar yra dirbę šie mokytojai: Ivanas Naumčenka, buvęs karininkas (žuvęs fronte 1915 m.), Osipas Senko (mirė pasitraukęs iš Kaišiadorių), dainavimo mokytojas – stoties teleragfistas Želovskis, gimnastikos mokytojas Archipovas ir kt. Kada jie išvyko iš miesto, jų likimas nežinomas. Vyresniuoju mokytoju tuo laiku dirbo Osipas Tarasevičius. Kaišiadorietė Jadvyga Laurinavičiūtė apie šią mokyklą, kurioje ji mokėsi, štai ką prisiminė. Mokykloje nebuvo dėstoma jokia užsienio kalba. Algebros nemokė, tačiau buvo mokomi fizika, geografija ir ypač rusų istorija. Klasėje būdavo po 15-20 mokinių. Tėvų prašomi, mokytojai priimdavo į mokyklą vieną kitą ir ne geležinkelininkų vaiką. Mokykloje kartu mokėsi ir berniukai, ir mergaitės. Šiek tiek turėjom vaizdinių mokymo priemonių. Fizikos pamokose darė įvairius bandymus. Visi Mokiniai vilkėjo mokyklines uniformas. Mokykla turėjo biblioteką. Knygų stovėjo dvi didelės spintos. Jas išdavinėjo mokytojas Osipas Senko. Knygų likimas buvo toks: 1915 m. vasarą į Kaišiadoris įžengė vokiečiai. Kadangi ten, kur dabar benzino kolonėlė, jiems sunku buvo pravažiuoti su arkliais, jie į balas suvertė mokyklos knygas... Jurgio Žitkaus liudijimu, 1913-1914 m. m. buvo įvestas karinis apmokymas. Mokiniai turėjo medinius šautuvus („net su durtuvais“), mokėsi rikiuotės pratimų. Kiek mokinių baigė Kaišiadorių dviklasę geležinkelininkų mokyklą, nepavyko nustatyti. Iš archyvinių duomenų, kuriuos pateikė kraštotyrininkas Č. Šaduikis, matome, kad 1900 m. mokėsi 77 mokiniai, 1910-1911 mokslo metais – 78. Kadangi mokslas truko penkerius metus, pirmoji ją baigusiųjų laida turėjo būti išleista 1901 m., paskutinioji – 1915 m. pavasarį. Paskutinės laidos moksleivis Jurgis Žitkus išvardino dešimt bendraklasių, kurie kartu su juo baigė mokyklą. Tai buvo, anot jo, mažiausioji laida. Todėl galima manyti, kad ją baigė ne mažiau kaip 140 vaikų. Kaišiadoryse buvo ruošiami mokiniai į aukštesniąją technikos mokyklą Vilniuje, kuri išleisdavo diplomuotus specialistus – geležinkelininkus: tiltų statytojus, mechanikus ir t. t. Pavyzdžiui, Mykolas Žitkus (1884-1939), baigęs Vilniaus technikos mokyklą, dirbo geležinkelio ruožo viršininko padėjėju Charbine, o vėliau, grįžęs į Lietuvą, buvo apskrities inžinieriumi. Tačiau ne visi mokiniai vykdavo toliau mokytis į Vilnių. Ka kurie, išlaikę užsienio kalbos egzaminus, stodavo į gimnazijas, baigdavo aukštuosius mokslus. Per visą mokyklos gyvavimo laiką, joje yra dirbę daugiau kaip 10 mokytojų, baigusių mokytojų seminarijas. Gana dažnai mokytojai keitėsi. Geležinkelininkų dviklasė mokykla Kaišiadoryse baigė savo gyvenimą, kai miestelį užėmė vokiečiai – 1915 m. rugpjūčio 8 d. Iki Antrojo pasaulinio karo jos patalpose buvo įsikūrusi vidurinė mokykla (vėliau gimnazija). Pastatas sudegė 1944 m. liepos 15 d.

Literatūra

  • Laurinavičius J. Kaišiadorių dviklasė geležinkelininkų mokykla // Į komunizmą. – 1971 gegužės 20, p. 2;
  • Laurinavičius J. Dvi senosios Kaišiadorių mokyklos // Kaišiadorys: miesto ir apylinkių praeitis: straipsnių rinkinys / sud. O. Lukoševičius. – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1998. – P. 61-65.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos