Kairiškėlės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kairiškėlės (Kajryszki Małe) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Kairiškėlės (Kairiškės Mažosios), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 7 km į pietvakarius nuo Žiežmarių, 12 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, rytiniame Joniliškių miško pakraštyje. Vakariniu pakraščiu teka Limšius.

Turinys

Istorija

1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše minimi du kaimai - Kairiškės didžiosios ir mažosios, nors prieš tai buvo minimas vienas - Kairiškių kaimas. 1795 m. Mažųjų Kairiškių kaime - 8 sodybos, 47 gyventojai. Čia gyveno ir 13 bajorų. 1848 m. kaimas su 275,09 dešimtinės žemės priklausė valstybiniam Kruonio dvarui. Kaime gyveno Stanislavo Makovskio, Bartolomėjaus Visockio, Stanislavo Veralio, Lavrentijaus Veralio ir Ivano Červinskio šeimos. 1897 m. - 96 gyventojai, 131,82 dešimtinės žemės, 1923 m. - 17 sodybų, 111 gyventojų. Kaimas su 165,38 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1930 m. Didžiausio sklypo (16,77 ha) savininkas - Martynas Rakauskas. Kaime paplitusios Majausko, Rakausko, Visocko pavardės. 1931 m. - 20 sodybų, 173,05 ha žemės. Tais metais prie Mažųjų Kairiškių priskirtas Joniliškių miškas. 1937 m. - 116 gyventojų (98 katalikai, 18 stačiatikių (4 šeimos)). 1947 m. sausio 22 m. savo namuose nušauta sovietinė aktyvistė Tatjana Visockaitė (gimusi 1924 m. Kairiškėlėse). 1947 kaime - 11 sodybų, 70 gyventojų, 2000 m. - 3 sodybos, 4 gyventojai.

1924 m. liepos 25 d. šiame kaime gimė Vytautas Visockas, spaudos darbuotojas, vertėjas.

Vietovardžiai

Didžiųjų Kairiškių pradžios mokyklos mokytojas Stanislovas Šlamas 1935 m. spalio mėnesį užrašė Kairiškėlių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Konstantas Majauskas, Motiejus Ulanavičius, Vytautas Rakauskas. Visi gimę šiame kaime.

Aleksos skynimas – ariama žemė su pieva, juodžemis. Apie 4 ha dydžio. Šiaurėje - Paliepio miškas, pietuose - Joniliškio miškas, rytuose - Žydpievis, Apyninas ir Apitvaras.

Apitvaras – ariama žemė su pieva. Keturkampė, nelygi vieta, juodžemis su moliu. Apie 4 ha dydžio. Iš šiaurės - Tarpuraistė, iš pietų - Joniliškio miškas, iš rytų – Buividonių vienkiemis, iš vakarų - Aleksos skynimas. „Išėjus į vienkiemius atiteko Kostui ir Antanui Majauskams”. „Seniau buvo miškas. Per lenkmetį toje vietoje slapstėsi sukilėliai. Rusų kazokai sukilėlius apsupo (aptvėrė) ir sugaudė. Nuo to laiko vieta gavo Apitvaro vardą”.

Barčia – ariama žemė su pieva. Paviršius kalvotas, juodžemis, apie 3 ha dydžio. Iš rytų – Pakurniškis, iš vakarų - Pasilviškis, iš pietų - Joniliškio miškas, iš šiaurės - Buividonių ir Žiežmarių-Kalvių kryžkelė.

Dėlynas – pieva. Pailga, lygi, apie 4 ha dydžio. Iš šiaurės - Kairiškių kaimo žemė, iš vakarų - Paberžis, iš rytų - Dešimtinė. 1930 m. nusausinta Valdo Rakausko. „Kai buvo nenusausinta - buvo daug dėlių (siurbėlių)”.

Dirvonai – dirva ir pievos. Juodžemis, paviršius lygus. 10 ha dydžio (iš jų 1 ha užima pieva). Iš rytų ir pietų - Joniliškio miškas, iš vakarų - Pakurniškis, iš šiaurės - Palaukio paraistis. Priklauso Vincui Rakauskui ir Kazimierui Ulanavičiui.

Galai – galulaukė, ariama žemė su pieva. Vieta kalvota, juodžemis su priemoliu. Apie 9 ha dydžio. Iš rytų - Paliepis, iš vakarų - Skerdimai, iš šiaurės - Kairiškių kaimo žemė, iš pietų - Pajuodalksnis. Priklauso Vincui Rakauskui, Konst. Visockui.

Kairiškėliai (vietinių žmonių vadinama ir Kairiškėlės) – kaimas. Paviršius kalvotas, juodžemis su moliu. 165 ha dydžio. „1930 m. išdalintas į vienkiemius”. „Kaimas ėjo Buividonių dv. ponui Rumševičiui baudžiavą. Iš pradžių buvo tik vienas Majausko namas. Vėliau virto kaimu”. „Labai senai Kairiškėlių km. vadinosi Saulėnai. Kairiškėlių vardą įgavo nuo to laiko, kai apsigyveno tame kaime gyventojas pavarde Kairys”.

Kelias – kelias. 2,5 km. Tarp Žiežmarių-Kalvių vieškelio ir Buividonių dvaro. „Seniau buvo Kairiškėlių km. (kaimavietės) kelias”.'

Liūnas – nusausinta pieva. Apskrita, paviršius - durpžemis. Apie 3 ha dydžio. Iš pietų - Pakurniškis, iš rytų - Palaukio paraistys, iš vakarų - 200 metrų vieškelio Žiežmariai-Kalviai atkarpa. Valdo Ant. Visockas ir Konst. Mitkus.

Miškinis laukas – ariama žemė. Kalniukas, priemolis, 6 ha dydžio. Į vakarus - Žiežmarių-Kalvių vieškelis, iš šiaurės – Paberžis, iš vakarų - Joniliškio miškas, iš pietų – Pasilviškis (pieva). „Seniau toje vietoje buvo miškas”.

Paberžis – dirva su pieva. Nelygi, keturkampė, vieta; vietomis molis, vietomis juodžemis, sausa, derlinga žemė. Apie 12 ha dydžio. Iš vakarų - Joniliškio miškas, iš rytų - Dėlynas, iš šiaurės - Kairiškių kaimo žemė, iš pietų - Miškinis laukas.

Palaukių paraistys – pelkės, apaugusios krūmais. Pailgos formos, iš kraštų - dirva. Apie 4 ha dydžio. Iš rytų - Joniliškio miškas, iš pietų - Dirvonai, iš šiaurės - kaimavietė ir Apinynas, iš vakarų - Liūnas. Priklauso Vincui Rakauskui ir Kostui Mitkui.

Pajuodalksniai – ariama žemė su pieva. Trikampio formos, paviršius - juodžemis. Apie 2 ha dydžio. Iš rytų - Šlinkos, iš vakarų - Galakaimis, iš šiaurės - Galai, iš pietų - Buividonių kelias.

Pakurniškis, Pakurmiškis – dirva, pieva ir pelkės. Keturkampė nelyguma, apie 6 ha dydžio. Iš rytų - Dirvonai, iš pietų - Joniliškio miškas, iš vakarų - Barčia, iš šiaurės - Liūnas.

Pasilviškis – pieva. Lyguma, paviršius - juodžemis. Apie 1,5 ha dydžio. Iš rytų - Barčia, iš pietvakarių - Joniliškio miškas, iš šiaurės - Miškinis laukas. „Dabar priklauso Ignui Šiugždai (Margelių kaime)”.

Skerdimas – dirva su pieva. Įdubusi vieta, apskrita, paviršius - juodžemis. Apie 7 ha dydžio. Iš vakarų - Žiežmarių-Kalvių vieškelis, iš rytų - Galai, iš šiaurės - Dešimtinė, iš pietų - kaimavietė. „Dabar nusausinta. Priklauso Angelei Lekavičienei”.

Šlinkos – ariama žemė. Keturkampis kalnelis, paviršius - šlynas, apie 4 ha dydžio. Iš rytų - Aleksos skynimas, iš pietų - Žydpievis, iš šiaurės - Paliepio miškas, iš vakarų - Pajuodalksnis. „Valdo Martynas Rakauskas”. „Pasakojama, kad Šlinkų vietoje buvęs Saulėnų kaimas. Randama plytų skeveldrų ir molio puodų šukių”.

Tarpuraistis – ariama žemė. Lygi vieta, daugiau juodžemio su moliu. Apie 2 ha dydžio. Iš pietų - Apitvaras, iš vakarų - Aleksos skynimas, Iš šiaurės - Paliepio miškas. „Valdo Konstantas ir Antanas Majauskai”.

Vieškelis – vieškelis. Žvyruojamas, 6 metrų pločio kelias. Apie 1,5 km ilgio. Žiežmarių-Kalvių kryptys.

Žydpievis – pieva. Molis su baltžemiu, apie 2 ha dydžio. Tarp Kairiškėlių kaimavietės ir Paliepio bei Joniliškio miškų, prie kelio į Buividonis. „Tankiai pasirodo vilkai (vilkų pereinamasai punktas)”. „Pievos vidury rasta akmens krosnis su angliais”. „Prie pievos gyvenęs žydas”.

Mįslės:

„Vokietys, reketys miške kūgį pastatys (skruzdėlynas).

Eina pirtin juodas, išeina raudonas (vėžys).

Kietikas, mikštikas, purtikas (obuolys).

Stovi kampe vokietys, gaspadinei rūpestys (žlugtas su baltiniais).

Kumelytė - žabalytė, veda kelią be vadelių, atsigrįžta - nėr vėželių (upelis).

Kalė be žarnų loja (mintuvai).

Aš mažas, nedidėlis, aukso ripso žiponėlis (degtukas).

Važiuoja važelis, paskui važelį bėga šunelis; važelis džiūsta, šunelis gaišta (rogių sliedas).

Pilna šulinė gramozdų (skilandis).

Gale lauko ragana rėkia (dalgia).

Indeda riekėm, išima trupiniais (malkos ir angliai pečiuje)”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 286-287.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos