Kairiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kairiškės (Kajryszki Wielkie) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Partizanų kapai Kairiškių kapinėse ir buvęs partizanas Alfonsas Slanina, kurio lėšomis ir buvo sutvarkyti šie kapai. 2005 m. R. Gustaičio nuotr.
Slapta palaidoto 1948 m. rugpjūčio 12 d. Žiežmarių valsčiaus Būblių kaime prie Strėvos upės kautynėse su MGB kariuomenės 261-ojo šaulių pulko 4-os kuopos kareiviais žuvusio Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 3-ojo bataliono partizano Petro Čepulionio-Sakalo kapas Kairiškių kapinėse. Prie kapo - buvęs partizanas Alfonsas Slanina. 2005 m. R. Gustaičio nuotr.
Partizano Petro Čepulionio kapo fragmentas. Kairiškių kapinės, 2005 m. R. Gustaičio nuotr.

Kairiškės (Kairiškės Didžiosios), kaimas Žiežmarių seniūnijoje, 6 km į pietvakarius nuo Žiežmarių, 11 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, kairėje kelio Kaišiadorys-Kruonis pusėje. Per Kairiškes teka Juodupis, Buožupis, Karčiupis, Galakiemis ir Taukočiaus upelis.

Turinys

Istorija

Kaime rasti du akmeniniai kirviai. 1560 m. kovo 25 d. sudarytas Kairiškių kaimo inventorius: kaime buvo 17 sodybų ir 17 valakų žemės. 1574 m. Trakų kaštelionas E. Valavičius parašė raštą neišaiškintam asmeniui į Darsūniškį: prašė grąžinti Trakų pakamario Andriaus Derškaus iš Biruliškių dvaro Kairiškių kaimo į Darsūniškį pabėgusius valstiečius - Misių Rickavičių, Tumą Stasevičių, Stasį Mikolavičių Rudavičių. Apie 1582 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras Bohdanui Oginskiui dovanojo Kairiškių dvarą. Prieš 1744 m. greta Kairiškių atsiranda dar vienas kaimas tokiu pat pavadinimu. 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše minimi 2 kaimai - Kairiškės didžiosios ir mažosios. 1795 m. Kairiškių kaime buvo 4 sodybos, 24 gyventojai. Gyveno 5 bajorai. 1848 m. kaime buvo 361,2 dešimtinės žemės. Gyveno 8 šeimos (5 Kalaušių, po 1 - J. Slaninos, J. Šliužo ir S. Markūno šeimą). 1859 m. minima kaime veikusi karčema (priklausė valstybiniam Kruonio dvarui). 1866 m. - 7 sodybos, 119 gyventojų (96 katalikai, 16 stačiatikių, 8 žydai). 1897 m. kaime - 202 gyventojai ir 206,45 dešimtinės žemės.

1920 m. įvykusiame Kauno įgulos kareivių sukilime dalyvavo ir M. Kuznecovas iš Kairiškių. Štai 1920 m. gegužės 13 d. teismo proceso protokolas: „Puskarininkas Maksimas Kuznecovas, 7-os baterijos, kaltinamas tame, kad jis laike sukilimo 22 d. vasario š. m. įkalbinėjo kareiviams, kad nereik paliuosuoti areštuotų karininkų, patardamas juos sušaudyti“. Už antivalstybinę veiklą sukilimo dienomis M. Kuznecovas buvo nuteistas aukščiausiąja - mirties bausme. Gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo valstybinis gynėjas A. Smetonai nusiuntė raštą: „Šiuo turiu garbės pristatyti Jūsų Ekselencijos nuožiūrai nuteistojo mirti Maksimo Kuznecovo bylą drauge su karo lauko teismo nutarimu“. Prezidentas, tuoj pat susipažinęs su šiuo raštu, viršuje užrašė: „Išdėjus man aplinkybes neradau galima nuteistajam Kuznecovui dovanoti arba sumažinti bausmę“. Vis dėlto mirties bausmė Kuznecovui nebuvo įvykdyta: priėmus amnestijos įstatymą, gegužės 29 dieną jis buvo „atleistas nuo uždėtos bausmės ir paleistas iš kalėjimo“. Sugrįžęs į Kairiškes, M. Kuznecovas dirbo savo ūkyje.

Kaimas, turėjęs 249,07 ha žemės, į vienkiemius išskirstytas 1922 m. Didžiausio sklypo (17,83 ha) savininkas - Z. Maselskas. Kaime paplitusios Kalaušio, Šliužo, Slaninos, Čepulionio pavardės. 1923 m. - 33 sodybos, 206 gyventojai, 1931 m. - 40 sodybų, 252,11 ha žemės, 1937 m. gyveno 151 gyventojas (133 katalikai, 18 stačiatikių (4 šeimos)).

Antrojo pasaulinio karo metu Kairiškių gyventojai suteikė pagalbą iš Kauno forto pabėgusiam belaisviui lakūnui J. Kudrešovui. Vėliau jis išėjo ieškoti savųjų. 1946 m. kaime nušautas „liaudies gynėjas“ M. Kudrešovas (gimęs 1900 m. Kairiškėse). Pokaryje nušauti Kairiškių apylinkės tarybos pirmininkai M. Mankevičius, A. Bagdanavičius ir J. Kapiliorius. 1945-1948 m. žuvo 9 partizanai (Čepulioniai, Mitkai, Slaninos, A. Visockas, S. Sodonis). 1945-1949 m. įkalinti 6 gyventojai, 1948-1949 m. ištremti 22 gyventojai (Šiugždos, Mitkai, Visockai ir kt.).

Pirmasis kaime įkurtas kolūkis vadinosi „Artojus“. Paskui vardas pakeistas į „Naujosios Kairiškės“. 1947 m. buvo 28 sodybos, 180 gyventojų, 1959 m. - 156 gyventojai, 2000 m. - 36 sodybos, 69 gyventojai. Yra kapinės. 2003 m. šiose kapinėse pašventintas paminklas žuvusiems partizanams iš Kairiškių kaimo.

Kairiškių mokyklos

1901 m. įkurta Kairiškių raštingumo mokykla. Iki Pirmojo pasaulinio karo veikė ir slaptosios lietuviškos mokyklos. 1898-1905 m. Avinėlių ir Kairiškių kaimuose daraktoriavo bei lietuvišką spaudą platino Mykolas Žydanavičius. 1906-1908 m. daraktorinė mokykla veikė K. Kalaušio namuose. Vaikus mokė kažkoks Simonas, kilęs iš Tilžės. Jis buvo baigęs 4 klases. Turėjo apie 20-25 mokinius. Mokė lietuviškai. Mokiniai sėdėjo jau beveik pritaikytuose mokykliniuose suoluose, kiekvienas turėjo po rašomąją lentą. Apie mokyklą caro žandarai žinojo, tačiau jos nelietė, nes iš kaimo gyventojų gaudavo kyšių. Iki Pirmojo pasaulinio karo Kairiškių apylinkėse vaikus slaptai mokė ir Julija Maminskaitė iš Švenčionių, Scholastika Medzevičiūtė-Kalaušienė. 1917 m. įsteigta Kairiškių pradžios mokykla, kurioje dirbo mokytoja Marijona Žigučiūtė iš Kudonių kaimo. Pamokos vyko Jono Čepulionio namuose. Vėlesniais metais vaikai rinkosi Antano Šiugždos, Povilo Kuznecovo ir kt. kairiškiečių namuose. 1925 mokykla persikėlė į Padūmės viensėdį, buvusio palivarko centrą. 1938 m. sausio 1 d. Kairiškių pradinėje mokykloje mokėsi 103 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais - 130 mokinių.

Vietovardžiai

Didžiųjų Kairiškių pradžios mokyklos mokytojas Stanislovas Šlamas 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Didžiųjų Kairiškių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Petras Šliužas ir Kalaušis Alfonsas, abu gimęs šiame kaime.

Bendrės – pieva su dirva. Pailga, apie 1,5 ha dydžio. Prie Gajaučiznos kaimo žemės, nuo Kairiškių kaimo į rytus. „Vardas kilęs nuo to, kad viso kaimo gyventojai toje vietoje turėjo po rėžį”.

Buožupis – upelis su pieva. Pieva pailga, priemolis. Pieva apie 1 ha ploto. Nuo Kairiškių kaimavietės į rytus, prie Gajaučiznos kaimo žemės. „Palijus pievos viduriu pradeda tekėti upokšnis (iš pietų į rytus)”.

Burlokų pievos – šlapia pieva. Keturkampė, apie 12 ha dydžio. Nuo Kairiškių kaimavietės į vakarus, prie plento. „Į pievą subėga Taukočiaus ir Pajuodupio upeliai, todėl yra šlapia”.

Dubelės (Dubialės) – dirva su pieva. Keturkampio formos, paviršius mišrus: smėlio, molio ir daugiausia - žvyro. Apie 2 ha dydžio. Prie Paliepio miško, nuo Kairiškių kaimavietės į rytus apie 300 metrų. „Seniau buvo šlapia; dabar nusausinta”.

Didieji Kairiškiai (vietinių žmonių vadinama Didžiosios Kairiškės) – kaimas. Žemė kalvota, yra baltžemio, molio, smėlio, žvyro ir juodžemio. Apie 200 ha dydžio, 27 sodybos. Prie kryžkelės: Žiežmariai-Kalviai, Kruonis ir plento Kruonis-Žiežmariai, Kaišiadorys. „1918 išėjo į vienkiemius”. „Kairiškių apylinkėse slapstėsi sukilėliai. Rusai sukilėlius užpuolė nuogus Limšiuje besimaudančius ir išmušė. Kairiškių kaimas ėjo baudžiavą į Kulukiškių ir Strėvininkų dvarus. Seniausi gyventojai yra Slaninos, Kalaušiai ir Marka (rusas - dabar miręs). Markos vietoje gyvena Kuznecovai. Kiti gyventojai - atėjūnai”.

Karčiama (vietinių žmonių vadinama Karčma) – buvęs namas pakely. Prie kryžkelės: Žiežmariai-Kalviai, Kruonis. „Kur stovėjo „Karčiama”, dabar stovi kryžius. Karčiama sudeginta prieš 50 metų. Sudeginta iš keršto”.

Karčupis – upelis su pieva. Pieva pailga, tarp dviejų kalvelių, apie 1 ha dydžio. Nuo Kairiškių kaimavietės apie 1 km į rytus, prie vieškelio. Upelis išteka iš Buožupio ir įteka į Dūmę ties Palimšių kaimu. „Karčupio pieva randasi Jokūbo Gorelčionkos sodyboje”.

Kapai (vietinių žmonių vadinama Kapinės) – kapai. Keturkampio formos, 27x40 metrų dydžio. Kairiškių kaimo laukuose, apie 500 metrų į šiaurę nuo kaimo.

Kelias – kelias. Netaisomas, apie 500 metrų ilgio. Eina per Kairiškių kaimo laukus į Avinėlių kaimą.

Kelias – kelias. Netaisomas, apie 500 metrų ilgio. Eina iš Kairiškių kaimo į Gajaučiznos kaimą.

Margai – dirva su pieva. Žemė - daugiau juodžemio. Apie 16 ha dydžio. Abipus vieškelio, nuo Kairiškių kaimavietės į rytus. „Pievos drėgnos”.

Mitkaus šaltinis – šaltinis. „Vanduo trykšta iš žemės, aukštyn”. Dom. Mitkienės sodyboje. „Prie šaltinio, iš vienos jo pusės žemė supasi”.

Ožkabromis – dirva su pieva. Juodžemis, apie 1 ha dydžio. Prie Padūmių pievų ir Samanynės miško.

Padūmės – dirva su pieva. Apie 18 ha dydžio, baltžemis su moliu. Kairiškių kaimo žemių pakraštyje, prie Samanynės miško. Priklauso Zigmui Maselskui. „Padūmės randasi prie Dūmės upės, todėl ir vadinama „Padūmės””.

Pajuodupis – upelis. Atiteka iš Kairiškėlių kaimo ir teka į vakarus, kaimavietės pietvariniame gale. Įteka į Burlokų pievas. „Retai kada išdžiūsta”.

Plentas – kelias. Taisomas, 200 metrų ilgio. Eina Kairiškių kaimo vakarine puse.

Po Šiugžda – dirva su pieva. Paviršius mišrus, vieta kalvota. Apie 2 ha dydžio. Nuo Kairiškių kaimavietės į pietus apie 500 m; prie Kairiškėlių kaimo žemės. „Pieva šlapia”.

Skerdimas – pieva su dirva. Apskrita, apie 10 ha dydžio. Prie Karčupio ir Buožupio, prie vieškelio. Petr. Vibrentienės sklype.

Skerdimėlis – dirva su pieva. Apskrita, baltžemis su žvyru. Apie 3 ha dydžio. Yra prie Paliepio miško ir Dubelių, nuo Kairiškių kaimavietės į rytus. „Dirva sausa, pieva - drėgna”.

Taukočiaus upelis – upelis. Teka greta Pajuodupio upelio. Išteka iš Kairiškėlių Skerdimų. Įteka į Burlokų pievas.

Upelis – upelis su dirva ir pieva. Pieva pailga, įdubus. Dydis 10x100 metrų. Nuo Kairiškių kaimavietės į šiaurę apie 300 metrų. „Upelis išteka iš Paliepio miško ir teka per Dubeles, per Viganą ir įteka į Burlokų pievas”.

Vidulaukis – dirva. Apskrita, priemolis, apie 37 ha dydžio. Prie Kairiškių kaimo buvusių sodybų, į šiaurę.

Vieškelis – kelias. Taisomas, apie 2 km ilgio. Kerta Kairiškių kaimo laukus iš rytų į vakarus. Seniau ėjo per Kairiškių kaimą iš Žiežmarių į Kruonį.

Vieškelis – kelias. Taisomas, apie 300 metrų ilgio. „Išeina iš vieškelio Žiežmariai-Kruonis ir eina pietų link, į Kalvius”.

Viganas – pieva su dirva. Pailga, baltžemis su juodžemiu. Apie 2 ha dydžio. Nuo Kairiškių kaimavietės į rytus, prie kryžkelės Žiežmariai, Kalviai, Kruonis. „Ta žemės vieta gyventojai varydavo ganyti gyvulius”.

Didžiųjų Kairiškių kaime buvo užrašytos ir šios mįslės:

Dešimts dešimtokų, traukia tinklą ant pirdukų (kelnes mauna).

Septyni metrai ilgio: ant vieno galo dešra, ant kito - kiaušinis (Užgavėnės, gavėnia ir Velykos).

Bosas dejuoja, bajorai geria (kiaulė su paršais).

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 287-288.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos