Kalvių ežeras

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalvių ežeras (tarpukario žemėlapio fragmentas). Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Retų spaudinių skyrius.
Poledinė žūklė Kalvių ežere 1967 m. Benjamino Uždravio nuotr. Kaišiadorių muziejus.

Kalvių ežeras yra pietrytinėje Kaišiadorių rajono dalyje, netoli Kruonio-Jiezno kelio, Kruonio seniūnijoje. Ežeras ištįsęs iš vakarų į rytus, užima 178,3 ha plotą, krantinės ilgis 5740 m, gylis iki 20 m. Didžiausias ežero ilgis - 2721 m, o plotis - 1820 m.

1935 m. duomenimis, į ežerą atitekėjo 9 upeliai - Lapainia, Melnyčia, Muilinyčia, Žydų revas, Panelės revas ir keturi bevardžiai; 1971 m. jau liko 7 upeliai. Išteka vienas - Lapainia.

Ežeras dauboje, krantai daugiausia statūs, ypač šiauriniame ir pietiniame pakraščiuose. Tik vakarinėje pusėje, kur išteka Lapainia, sulėkštėję.

Ežero pakrantėse priemolis, turintis rausvą atspalvį, tik ties Būtkiemiu pasitaiko smėlėtų šlaitelių, kurie apsodinti pušynėliais.

Nors ežeras apsuptas moreninių kalvų, bet riedulių labai nedaug. Aplink ežerą dirbami laukai, išskyrus nedidelius statesnių šlaitų ruožus.

Prie rytinės ežero pakrantės šliejasi Kalvių kaimas.

Ežero pakraščiai sausi, tik ten, kur išteka Lapainia, yra nedidelis užpelkėjimas. Nors į ežerą įteka net septyni upeliai, o išteka tik vienas, bet vandens pertekliaus niekuomet nebūna, nes Lapainios nuolydis į Kauno marias yra didelis. Nors ežeras dauboje, apsuptoje kalvų, bet gyliu nepasižymi. Daugiausia vyrauja 3-4 m gylis. Visas ežero dugnas nuklotas nemažu sluoksniu dumblo. Tai šlaitų ir krantų erozijos padarinys. Atabrado augmenija skurdi ir nevienodai pasiskirsčiusi. Nedidelėmis juostomis auga švendrės, meldai, nendrės. Švaraus atabrado yra tik šiaurinėje ir rytinėje ežero dalyje. Tai vietinių gyventojų ir atvykstančių poilsiautojų mėgiamiausios vietos.

Ežero litoralinėje-atabrado zonoje, kuri labai plati, yra daug elodėjų, plūdžių, o vakarinėje dalyje - ir vandens lelijų. Nustatyta, kad ežeras yra vidutinio maistingumo. Jame rastos 52 fitoplanktono rūšys bei formos. Vyrauja melsvai žali dumbliai, nuo kurių kasmet „žydi“ vanduo.

Apylinkių gyventojai matė, kai 1969 m. vasarą Kalvių ežere masiškai duso žuvys. Dusimo priežastis - vandens „žydėjimas“, spartus povandeninės augmenijos augimas, kuris sukėlė deguonies badą.

Neblogai ežere išsivystęs ir bentosas. Dugne randama dreisenų, šoniplaukų.

Esant vidutinei mitybinei bazei, ežere veisiasi lydekos, lynai, ešeriai, karosai, karšiai, plakiai, kuojos, raudės, pūgžliai, aukšlės. Gerai auga ir įveisti unguriai, bet užtat beveik išnyko vėžiai, nors zoologijos ir parazitologijos instituto darbuotojai, XX a. 6 dešimtmečio pabaigoje tyrinėję Kalvių ežerą, sakė, sakė, kad čia vėžių atsargos yra gausios. Unguriai, sovietmečiu vykęs intensyvus laukų tręšimas vėžius padarė retenybe.

XX a. 5 dešimtmetį žvejai pramonininkai sužvejodavo ir karpių, kurie sverdavo 10-15 kg. Vėliau, kai ežere ėmė šeimininkauti žvejai mėgėjai, tokio svorių karpių nebepagaudavo.

Iš planktoninių žuvų vyrauja aukšlės, iš bentosinių - karšiai.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 86.
  • Tarasevičius K. Kalvių ežeras // Į komunizmą. - 1971 gegužės 4, p. 4.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos