Kalviai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalvių dvaro sodyba (aukščiau) ir Kalvių kaimas žemėlapyje. Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Retų spaudinių skyrius.

Kalviai, kaimas Kruonio seniūnijoje, 6 km į pietryčius nuo Kruonio, 18,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, Kalvių ežero rytiniame pakraštyje.

Turinys

Kalvių pilkapiai

Į pietvakarius nuo kaimo esančiame Kalvių miške yra 2 pilkapynai, vadinami Kapčiais, ir vienas atskiras pilkapis. Į pietvakarius nuo kaimo, miške, per 400-500 m vienas nuo kito yra du pilkapynai. Viename apie 20, kitame - 10 pilkapių; sampilai 6-8 m skersmens, iki 1 m aukščio, apjuosti grioviais, būdingi IX-XII a. Vienas iš šių pilkapių 1986 m., iškirtus mišką, buvo suartas. Pilkapyno teritorijoje rastas žalsvo akmens kirvelis su skyle kotui ir žiesto puodo šukė. Trijuose pilkapiuose pastebėta sudegintų mirusiųjų kaulų. Pavienis pilkapis yra per 0,15 km į vakarus nuo Kalvių pirmojo pilkapyno ir 80 m į pietus nuo bevardžio upelio. Jis 6-7 m skersmens ir 0,6 m aukščio.

Istorija

1586 m. Darsūniškio valsčiaus inventoriuje minimas Panemunės vaitystės kaimas su 5 valakais vidutiniškai derlingos žemės. 1795 m. Kalvių kaime - 7 sodybos ir 39 gyventojai. Apie 1860 m. Kalvių miestelyje gyveno 129 gyventojai katalikai, dvare - 11 gyventojų katalikų. Dvaras nuo XVIII a. pabaigos priklausė Vavžeckiams. Apie 1784 m. dvare jau gyveno Tomas Vavžeckis. 1795 m. dvarą valdė jo brolis Benediktas, Brėslaujos maršalka, o vėliau (1803) dvaro savininku vėl tapo minėtasis Tomas Vavžeckis. 1817, 1848 m. dvarą valdė generolas Juozapas Vavžeckis. Vėliau dvaras už skolas buvo parduotas Chrapovickiams. 1855 m. minimas paliktas miusios dvarininkės Kamilijos iš Gorskių Mirskos-Chrapovickos testamentas, kuriuo ji Kalvių dvarą užrašė savo vyrui grafui Adomui Mirskiui-Chrapovickiui. Šį dvarą ji buvo paveldėjusi iš savo motinos Eleonoros Koscialkovskos (pavardė iš antros santuokos), kilusios iš Romerių giminės. Vienais duomenimis, Chrapovickiai valdė 3344 dešimtines, kitais - 4778 dešimtines žemės. 1866 m. grafas A. Mirskis-Chrapovickis gyveno Kaune, o jo mažametis sūnus, būsimas dvaro paveldėtojas Eustachijus - Rygoje. Dvarą valdė dvarininko patikėtinis Jotautas. Tačiau dvaras buvo beviltiškai praskolintas. 1868 m. dvarą jau buvo ruošiamasi parduoti ir padengti skolas. 1880 m. birželio 30 d. varžytynėse parduota 5/7 Kalvių dvaro; šią dalį įsigijo grafas Adomas Pliateris. 1882 ir 1884 m. kreditoriai pardavė likusią dvaro dalį. 1884 m. turtinių pretenzijų į Mirskių-Chrapovickių valdytą Kalvių dvarą turėjo 47 asmenys (skola - daugiau kaip 400 tūkstančių rublių). 1897 m. Pliateriui priklausiusiame Kalvių dvare - 30 gyventojų ir 3168 dešimtinės žemės, 1909 m. - 75 gyventojai katalikai, 1923 m. - 27 sodybos ir 133 gyventojai. 1923 m. išdalintas Marijonui Pliateriui priklausęs Kalvių dvaras su 689,94 ha žemės. Savininkui palikta nustatyta norma. Dalis dvaro žemės skirta Būtkiemio (36,56 ha), Kazokų (10,77 ha), Rokiškių (46,09 ha) kaimų gyventojams, atskiriems asmenims.

1866 m. Kalvių miestelyje - 8 sodybos, 168 gyventojai (136 katalikai, 32 žydai), kaime - 67 gyventojai (46 katalikai, 21 evangelikas). 1897 m. kaime - 200 gyventojai ir 74 dešimtinės žemės, 1909 m. Kalvių miestelyje - 289 gyventojai katalikai, 1923 m. - 53 sodybos, 260 gyventojų. Tais metais Kalvių miestelis isšskirstytas į vienkiemius. Tuo metu miesteliui priklausė 242,56 ha žemės (142,62 ha pridėti iš Kalvių dvaro). Miestelyje buvo paplitusios Bumbulio, Kilinsko, Melkūno, Malinausko, Stankevičiaus pavardės. 1931 m. Kalvių bažnytkaimyje - 51 sodyba ir 217,92 ha žemės. 1937 m. minimi Kalvių kaimas ir Kalvių miestelis. Miestelyje gyveno 25 gyventojai (19 katalikų ir 6 asmenų žydų šeima), kaime - 228 gyventojai (220 katalikų, po 1 sentikių (4 asmenys) ir totorių (4 asmenys) šeimą).

1945 m. liepos 16 d. nušauti 6 kaimo gyventojai, vėliau - dar 2. 1945 m. įkalintas Kalvių gyventojas K. Praškevičius, 1948 m. - kunigas P. Cibulskas. 1948 m. sausio 18 d. per rinkimus urnoje buvo rastas prezidento A. Smetonos portretas. 1963 m. sunaikinta kaimo viduryje stovėjusi koplyčia, kurios viduryje buvo didelis kryžius su žmogaus ūgio Nukryžiuotojo skulptūra.

1947 m. Kalvių kaime - 39 sodybos, 77 gyventojai, 1959 m. - 209 gyventojai, 1981 m. - 114 sodybų, 249 gyventojai, 2000 m. - 154 gyvenamieji namai, 301 gyventojas.

Lietuviškas knygas spaudos draudimo metais platino Kalvių gyventojas Praškevičius.

1903 m. kaime jau veikė valdiška liaudinė mokykla. 1907 m. šioje mokykloje mokėsi 11 mokinių (8 berniukai ir 3 mergaitės). 1918 m. Kalviuose veikė lietuviška pradžios mokykla. 1938 m. sausio 1 d. mokykloje mokėsi 114 mokinių, 1957-1958 mokslo metais - 140 mokinių. Šiuo metu veikia Kruonio gimnazijos skyrius. 1957 m. kaime jau veikė biblioteka ir klubas. Šiuo metu veikia Kaišiadorių viešosios bibliotekos filialas ir Kruonio kultūros centro skyrius.

1939 m. spalio 4 d. Kalviuose gimė Kazys Vasiliauskas – fiziologas, biologijos mokslų kandidatas (1967). 1957 m. baigė Kauno pedagoginę mokyklą, 1957-1958 m. Antakalnio (dabar Rumšiškių seniūnija) aštuonmetės mokyklos mokytojas. 1962 m. baigęs Kūno kultūros institutą, dirbo jame dėstytoju.

Dvejos Kalvių kapinės

Kaime yra dvejos kapinės. Vienose iš jų jau nelaidojama. Jose buvo medinė koplyčia, skirta mirusiems pašarvoti. Ją 1888 m. suremontavo grafas A. Pliateris. 1894 m. minimas šioje koplyčioje buvęs altorius su Šv. Jurgio paveikslu. 1911 m. koplyčia jau buvo apleista. Šiose kapinėse buvo palaidotos Kalvių dvaro savininkė Eleonora Koscialkovska ir jos duktė Kamilija Mirska-Chrapovicka. Pastaroji testamentu buvo įpareigojusi savo vyrą ant jos ir motinos kapų pastatyti koplyčią. 1911 m. parapijos kapinės jau buvo perpildytos. 1921 m. iš Kalvių dvaro naujoms kapinėms skirta 3 ha žemės. 1923 m. lapkričio 1 d. pašventintos naujos parapijos kapinės. Jose palaidotas poetas Antanas Činga (1928-1998).

Vietovardžiai

Kalvių pradžios mokyklos mokytojas Andrius Kazla 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Kalvių bažnytkaimio vietovardžius. Pateikėjas - Laurynas Ligeika, gimęs Kalviuose.

Dapkalaukis – kalnas. Žvyras. 16 ha dydžio. Į pietus nuo kapų.

Dubovikas – pieva. Smėlis. 25 ha dydžio. Į vakarus nuo Kalvių.

Fabrikų pieva – pieva. Durpynė su kupstais ir krūmais. 2 ha dydžio. Į šiaurę nuo kapų.

Garbarnia – nedirbama žemė. Juodžemis, lygi. 20 arų dydžio. Rytiniame Kalvių ežero krante. „Seniau dirbo odas”.

Giraitės – kalnas. Molis, auga alksniai. 16 ha dydžio. Greta Dapkalaukio.

Kalvių ežeras – ežeras. Ilgis apie 3 km, plotis apie 1 km. Apie 300 m nuo miestelio į šiaurės vakarus.

Mačiulnikas – upelis. Kalvių miško šiaurėje. Įteka į Kalvių ežerą.

Panelės revas (Panelių revas) – upelis, revas. Gilus, stačiais krantais, apaugęs krūmais. Teka šiaurinėje Kalvių bažnytkaimio pusėje. Įteka į Kalvių ežerą.

Ryžtakas – raistas. Priesmėlis. 1 ha dydžio. Į šiaurę nuo Kalvių miško.

Rūčkelės – raistas. Apaugęs krūmais. 2 ha dydžio. Prie Giraičių. Steponiškis – raistas. Apaugęs krūmais. 0,5 ha dydžio. Pietinėje Kalvių bažnytkaimio pusėje.

Žydų revas – upelis. Akmenuotas. Teka iš Rokiškių kaimo į Kalvių ežerą.

Žydpievis – pieva. Priesmėlis. 2 ha dydžio. Į šiaurę nuo Kalvių miško.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 86-89.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos