Kapčiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kapčiškės (Konciszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Kryžius Kapčiškėse. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.

Kapčiškės (Kapciškės, Kareiviškės), kaimas Žaslių seniūnijoje, 5,5 km į šiaurę nuo Žaslių, 13 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Per kaimą eina kelias Kaišiadorys-Čiobiškis. Rytuose ribojasi su Mikalaučiškių mišku.

Turinys

Istorija

Lietuvos paiždininkiai A. ir O. Aleksandravičiai valdė Kareiviškių dvarą. Vėliau O. Aleksandravičienė šį dvarą dovanojo savo anūkui J. Chreptavičiui. Pastarasis tą dvarą 1538 m. pardavė savo seseriai už 400 kapų lietuviškų grašių. Ji paliko dvarą giminaitei Onai, kuri ištekėjo už B. Kapčiaus, Breslaujos pakamario. Pastarieji išplėtė Kareiviškes pripirkdami žemių iš kaimynų: Bartoševičiaus, Kareivos, F. Tolvaišos. 1590 m. minimas B. Kapčiaus dvaras Kareiviškės. Ona Kapčienė, 1605 m. tapusi Breslaujos maršaliene, Kareiviškių dvaro dalį užrašė Šilonių evangelikams reformatams, o 1631 m. tai patvirtino testamentu. Vėliau Kapčiams priklausiusi dvaro dalis tapo Kapčiškėmis, o evangelikams reformatams dovanota pusė taip ir liko Kareiviškėmis. 1701 m. minima gyvenvietė Kareiviškės arba Kopciškės, 1744 m. - tik Kopciškės. 1795 m. minimos dvejos Kapčiškės: medinis palivarkas su 1 sodyba ir 6 gyventojais bei bravoru, priklausęs evangelikų reformatų bažnyčiai, ir kaimas, kurio 6 sodybose gyveno 39 gyventojai. Apie 1860 m. Kapčiškių palivarke gyveno 20, kaime - 90 gyventojų katalikų. 1897 m. Kapčiškių užusienyje buvo 8 gyventojai ir 19 dešimtinių žemės, kaime - 96 gyventojai ir 149 dešimtinės žemės. 1923 m. minimas vienas Kapčiškių kaimas (24 sodybos ir 118 gyventojų). 1928 m. išparceliuotas Kapčiškių ūkis (palivarkas), o 1931 m. į vienkiemius išskirstytas Kapčiškių kaimas. Po Antrojo pasaulinio karo į Lenkiją repatrijavo K. Cesliukevičius, turėjęs 3,84 ha žemės, ir A. Sadzevičienė, turėjusi 5 ha žemės. Jų ūkių žemė buvo paimta į valstybinį žemės fondą. 1944 m. įkalintas partizanas P. Šmigelskas iš Kapčiškių. 1945 m. balandžio 4 d. šiame kaime partizanai apšaudė grįžtančią iš užduoties Žaslių valsčiaus „liaudies gynėjų“ grupę. Nušauti 2 arkliai. 1945 m. žuvo partizanas V. Pūras (slapyvardis Erelis) iš Kapčiškių. 1946 m. rugsėjo 15 d. kaime per O. Sabonytės vestuves Žaslių „liaudies gynėjai“ nušovė partizaną Taparauską (slapyvardis Varpas) iš Krivonių ir P. Vėželį (slapyvardis Šermukšnis) iš Stabintiškių. 1947 m. kaime buvo 43 sodybos ir 180 gyventojų. 1949 m. ištremti 2 gyventojai (Miknevičiai). 2000 m. - 5 sodybos, 14 gyventojų.

Iš Kapčiškių kilę: poetas Edvardas Drėgva (gimęs 1925 m.), kunigas Kazimieras Miknevičius (1890-1982).

1807 m. kaip Kapčiškių palivarko riboženkliai paminėti trys akmenys - Abrončkovos akmuo, akmuo su raidėmis ir žaibo trenktas akmuo. Vienas iš jų, Abrončkovos akmuo, turėtų ir dabar būti Mikalaučiškių miške. Tai didelis, 3x2 m dydžio, primenantis širdies formą akmuo.

Vietovardžiai

Eiriogalos pradžios mokyklos mokytojas Juozas Gudelis 1935 m. rugsėjo mėnesį užrašė Kapciškių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Jonas Perednis, Motiejus Miknevičius ir Motiejus Perednis, visi gimę šiame kaime.

Apie kaimą užrašė: „ Kapciškių km. ėjo baudžiavą Papartėlių dv. ponui Zaleskiui. Šiame kaime seniau gyveno minyškos. Vėliau jas rusų valdžia išvarė”.

Mergeliškės (vietos tarme Mergališkės) – pieva, apaugusi krūmais. Samanota pieva, apaugusi medžiais. Baltžemis. Apie 4 ha dydžio. Nuo kaimo į pietų pusę. „Apie 80 m. atgal bernas pakorė mergą”. „Mylėjo bernas mergą ir juodu sugyveno vaiką. Tada merga berną padavė teisman. Bernas norėjo susitaikyt, bet ji nesutiko. Dėl to ją pakorė”.

Puodiškės (vietos tarme Podziškes) – ariama žemė. Juodžemis su moliu. Apie 5 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurės rytus. „Toj vietoj seniau buvo puodų dirbtuvė”.

Spalgenynas – bala. Paviršiuj samanos, o dugne juodžemis. Apie 2 ha dydžio. Nuo kaimo į vakarus. „Toj vietoj pirmiau buvo spanguolių”.

Užkarčiamys – ariamas laukas. Juodžemis prie molio. Apie 10 ha dydžio. Nuo kaimo į pietryčius. „Stovėjo karčema”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 245-246.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos