Kapitoniškių pilkapynas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vieno iš pilkapių Kapitoniškių pilkapyne vaizdas prieš 1953 m. tyrimus (Kurilienė, 2009, p. 188)

Kapitoniškių pilkapynas prieš jį užliejant Kauno marioms buvo Rumšiškių seniūnijoje, 1,5 km į pietryčius nuo senojo Rumšiškių miestelio, Kapitoniškių kaimo laukuose, 0,15 km nuo dešiniojo Nemuno kranto.

Pilkapynas buvo įrengtas nedidelėje Nemuno slėnio įduboje.

Pilkapiai sudarė dvi 40–50 m atstumu viena nuo kitos nutolusias grupes: pietrytinę su 21 ir šiaurės rytinė su 29 pilkapiais. Abiejų grupių pilkapiai buvo panašūs – 5–11 m skersmens, nuo 20–30 cm iki 1,2 m aukščio.

Pilkapyne iki tyrinėjimų buvo tik 17 sveikų pilkapių, kiti – smarkiai apardyti: dalis iš jų buvo ariami, dalyje iškasti apkasai, dalis iškasinėti mėgėjų. 4 pilkapiai buvo visiškai suardyti.

Kapitoniškių pilkapyno situacijos planas. (Tautavičius, 1957, p. 97, pav. 2)

Turinys

Tyrinėjimai

1932 m. pilkapyną aplankė tuomet netoliese Dovainonių pilkapyną tyrinėjęs E. Volteris. Jis nurodė, kad du pilkapiai suardyti (iškasinėti) žemės savininko P. Sadausko, kuris viename sakė radęs dvi plytas, antrame – dvi geležines grandis ir tris ragotines (tikriausiai ietigalius).

Pilkapio vaizdas tyrimų metu. 1954 m. (Kurilienė, 2009, p. 189)

1953 m. pilkapyną žvalgė P. Kulikausko vadovaujama ekspedicija. Jos tikslas buvo archeologinių paminklų paieška, išaiškinimas ir tyrimai prieš užliejant vietovę Kauno marioms. Žvalgymų metu buvo nustatyta, kad pilkapyne yra išlikę 40-50 pilkapių, kuriuos būtina ištirti. Jau tais pačiais 1953 m. buvo pradėti pilkapyno gelbėjamieji archeologiniai tyrimai. Jiems vadovavo A. Tautavičius. 1953-1954 m . pilkapyne buvo ištirti 46 pilkapiai, rasti 32 degintiniai žmonių kapai ir 22 griautiniai, degintiniai ir simboliai žirgų kapai.

Tyrimų metu rastas griautinis žirgo kapas. 1954 m. (Kurilienė, 2009, p. 189)

Užliejus Kauno marias, pilkapyno vieta atsidūrė po vandeniu.

1983 m. pilkapyno aplinką dar žvalgė A. Bliujienė. Į pietvakarius nuo buvusio pilkapyno iškastos smėlduobės pakraščiuose ištyrus 130 kv. m. plotą buvo rasti 2 degintiniai kapai be įkapių. Tai rodo, kad vietovėje būta daugiau pilkapių, buvusios ištisos grupės. Tai patvirtina ir netoliese aptikta Kapitoniškių pilkapių vieta.

Pilkapyne iš viso buvo ištirti 46 pilkapiai.


Laidosena

Pilkapių sampilus juosė nuo 1 iki 2,5–3 m pločio ir 60–80 cm gylio grioviai arba duobės. Pilkapių pagrindas padengtas degėsių sluoksniu, sampiluose irgi buvo smulkių degėsių.

Pilkapyno pietrytinėje dalyje daugumoje sampilų buvo degintiniai žmonių kapai (iš viso 32). Mirusiųjų kaulai, surinkti iš laužavietės, buvo supilti į pirminiame žemės paviršiuje, sampilo viršuje ar pakraštyje iškastas duobutes. Daugumoje pilkapių buvo po 1–4 kapus, pilkapyje Nr. 8 – 7 kapai. Dalis kapų buvo be įkapių. Kituose buvo daugiausia smulkių įrankių, papuošalų ar apsilydžiusių jų fragmentų. Įkapės buvo sudėtos virš degintinių kaulų arba sumaišytos su jais.

Pilkapyno šiaurės vakarinėje dalyje aptikti žirgų kapai. Iš viso ištirti 8 griautiniai, 7 degintiniai ir 7 simboliniai žirgų kapai. Nedeginti žirgai buvo laidojami pilkapio centre, pirminiame žemės paviršiuje iškastose duobėse. Žirgai buvo paguldyti ant šono galva į vakarus (tik pilkapyje Nr. 29 – galva į rytus). Sudegintų žirgų kaulai buvo supilti į pirminiame žemės paviršiuje arba sampile iškastas duobutes. Simboliniuose kapuose buvo palaidotos tiktai apdegusios arba ugnies neliestos žirgo įkapės.

Žirgų kapams būdingos įkapės: pjautuvas ir žąslai. (Kurilienė, 2009, p. 191)

10 pilkapių buvo tušti. Daugiau pilkapių be kapų buvo pilkapyno pietvakarinėje dalyje. Dauguma iš jų buvo apardyti, todėl juose buvę kapai galėjo būti sunaikinti.

VIII-XII a. aprangos rekonstrukcija remiantis Kapitoniškių pilkapyno duomenimis. 2014 m. S. Steponavičiaus nuotr.

Tai būdingi Rytų Lietuvai žirgų kapai, kai pilkapiai su žirgų kapais sudaro atskirus pilkapynus ar jų dalis.

Pilkapynas datuojamas VIII a. pabaiga - XII a.


Šaltiniai

  • Černiauskas M. 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 8.
  • Kulikauskas P. Ataskaita už 1953 metų archeologines ekspedicijas // Archeologinių ekspedicijų dokumentinė medžiaga 1949–1957 m. 1957. LIIR. B. 225, p. 30, 31, 32.
  • Kulikauskas P. Istorijos ir teisės instituto archeologinė žvalgomoji ekspedicija 1953 m. birželio 2–16 d. 1953. LIIR. B. 23, p. 74–76.
  • Kulikauskas P., Bernotaitė A. Archeologinių ekspedicijų dokumentinė medžiaga. 1949–1957 m. // Ataskaita už 1953 metų archeologines ekspedicijas. 1957. LIIR. B. 225, p. 31–32.
  • Kulikauskas P., Tautavičius A. 1948–1953 m. archeologiniai tyrinėjimai // Dovainonys pilk., Kaišiadorių raj. 1953. LIIR. B. 135.
  • Tautavičius A. 1953 m. liepos mėn. 1–31 d.d. LTSR MA Istorijos ir Teisės instituto archeologinės ekspedicijos vestų pilkapių kasinėjimų Kapitoniškėse, Rumšiškių ap., Kaišiadorių rajone, dienoraštis. 1953. LIIR. B. 27.
  • Tautavičius A. Kapitoniškės, Rumšiškių ap., Kaišiadorių rajone, 1954 m. kasinėjimai. Pilk. Nr. 21–50. 1954. LIIR. B. 27.
  • Tautavičius A., Navickaitė O. Ataskaita už 1953 m. birželio 25 d. – liepos 31 d. vestus archeologinius kasinėjimus Dovainonyse II ir Kapitoniškėse, Kaišiadorių raj. // Archeologinių ekspedicijų dokumentinė medžiaga. 1949–1957 m. 1957. LIIR. B. 225, p. 35–36.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 258–275.
  • Volteris E. 1932 mt. Prof. E. Volterio vadovautų archeologinių tyrinėjimų apyskaita. Pranešimai apie archeologines vietoves ir radinius. LNB. RKRS. F. 17-301. L. 12–13.


Literatūra

Paminklinė lenta Kauno marių krante netoli buvusio Kapitoniškių pilkapyno vietos. 2008 m. L. Kurilos nuotr.

  • Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai. Vilnius, 1961, p. 556.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 187-191.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. III. I–XII a. pilkapynai ir senkapiai. Vilnius, 1977, p. 34.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. IV. I–XIII a. radiniai. Vilnius, 1977, p. 25, 30, 31, 66, 93, 96, 102, 121.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 118.
  • Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 122.
  • Tautavičius A. Kapitoniškių pilkapiai // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai’A serija, T. 1. Vilnius, 1957, p. 95–108.
  • Tautavičius A. Rytų Lietuvos pilkapiai // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai’A serija, T. 1. Vilnius, 1955, p. 89, 94, 95, 96.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos