Karčiupis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karčiupis (Karczupe) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.

Karčiupis (Kertupis, Karčupis (Terpsalis, Jodluvka, Marijanava)), kaimas Rumšiškių seniūnijoje, 8 km į šiaurės vakarus nuo Rumšiškių, 20 km į vakarus nuo Kaišiadorių, abipus geležinkelio Vilnius-Kaunas, dešinėje greitkelio Vilnius-Kaunas pusėje, tarp Karčiupio ir Pravieniškių miškų. Yra geležinkelio stotelė. Per kaimą teka Miknupis (3 km ilgio), Kruna (6 km ilgio) ir Karčiupis (5 km ilgio). Karčiupio miške auga gamtos paminklas - ąžuolas.

Jo aukštis - 26,6 m, kamieno apimtis - 6 m, liemens skersmuo - 191 cm. Amžius – apie 250 m. Taip pat miške auga retos, į Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: statusis atgiris bei retažiedė miglė, saugoma grybų rūšis - geltonasis piengrybis, apyretis grybas - skaisčioji raudonpintelė. Kauno ir Kaišiadorių rajonų sandūroje yra Karčiupio hidrografinis draustinis.

Čia susiformavusios be galo įdomios augalų bendrijos, aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gauruotieji gvazdikai (tik trečia augavietė šalyje) bei melsvieji gencijonai. Čia auga ir kiti retieji augalai: bestiebės ir pupinės usnys, paprastosios karlinos, raudonėliai.

Istorija

1889 m. Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše minimas Karčiupio gyventojas P. Mackevičius, valdęs 11 dešimtinių žemės. 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo medžiagoje minimas Karčupio (Terpsalio, Jodluvkos, Marijanavos) kaimas, kuriame buvo 18 sodybų, 19 gyventojų. Skliaustuose buvo įrašyti su Karčiupiu susiliejusių Terpsalio ir Jodluvkos gyvenviečių pavadinimai (šiame darbe jos aprašytos atskirai).

1930-1940 m. Karčiupio gyventojų Marijos ir Grigorijaus Lisauskų sodyboje veikė pogrindinė spaustuvė, kurioje buvo spausdinama nelegali komunistinė spauda, čia vykdavo pogrindinių komunistinės ir komjaunimo organizacijų narių susitikimai. Čia lankėsi Lietuvos Komunistų partijos centro komiteto sekretorius I. Meskupas (slapyvardis Adomas), pogrindinio laikraščio „Tiesa“ redaktorius A. Petrauskas ir kiti. Antrojo pasaulinio karo metu čia prieglobstį rasdavo vokiečių persekiojami žmonės; M. ir G. Lisauskų duktė V. Lisauskaitė-Stočkienė karo metu buvo sovietinių partizanų ryšininkė. 1944 m. vasario 21 d. geležinkelio Vilnius-Kaunas ruože prie Karčiupio stotelės buvo susprogdintas karinis vokiečių ešelonas su kareiviais. 1944 m. vasario 27 d. toje pat vietoje buvo susprogdintas dar vienas ešelonas. 1972 m. Karčiupyje buvo atkastas 50 žuvusių Antrojo pasaulinio karo metu sovietinių karių kapas. Palaikai perlaidoti Kaišiadorių sovietinių karių kapuose. 1945 m. žuvo iš Karčiupio kilęs partizanas J. Krasauskas (slapyvardis Žalgiris), 1948 m. - partizanas Mykolas Cvilikas (slapyvardis Genys). 1945-1947 m. įkalinti 4 gyventojai, 1948 m. ištremtas 1 gyventojas (S. Zienius), 1949 m. ištremti 4 gyventojai. Pokario metais partizanai nušovė Karčiupio apylinkės tarybos pirmininką Špirkauską.

Kaime buvo pradinė mokykla. 1938 m. sausio 1 d. joje mokėsi 37 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais - 40 mokinių. Pokario metais partizanavo šios mokyklos mokytojas Pranas Stankutis (slapyvardis Kirmėlė).

1947 m. kaime buvo 36 sodybos, 156 gyventojai, 1977 m. - 73 šeimos (219 gyventojų), 2000 m. - 64 sodybos, 174 gyventojai, 2002 m. – 62 sodybos, 162 gyventojai.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos