Karsakai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Karsakai (Korsaki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Karsakai ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Karsakų dvaro sodybos vieta. 2004 m. R. Gustaičio nuotr.
Senų liepų alėja veda į Karsakų dvaro svirną. 2004 m. R. Gustaičio nuotr.
Karsakų dvaro svirnas. 2004 m. R. Gustaičio nuotr.
Karsakų dvaro svirno rūsyje. 2004 m. R. Gustaičio nuotr.

Karsakai (Korsakai, Karsakiškės), kaimas Žaslių seniūnijoje, 4 km į rytus nuo Žaslių, 14 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Per Karsakus eina Žaslių-Paparčių kelias ir teka Babranka. Šalia yra Karsakų miškas (384 ha).

Karsakų miške auga reti augalai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, - sibirinis vilkdalgis, paprastasis kardelis. Miške peri juodasis gandras, erelis rėksnys, rasta nendrinės rupūžės nerštavietė. Pasitaiko nykstančios rūšies gyvačių - angių.

Kaimo vardo kilmė

Vietovardis asmenvardinės kilmės, nes dvaro įkūrėjai buvo Korsakai. Dabartinė vietovardžio forma Karsakai atsirado 1974 m., iki tol kaimo vardas visada buvo rašomas Korsakai.

Istorija

Korsakovų dvaras ir kaimas, priklausę Korsakams, 1590 m. priskirti Bekštonių kuopinio susirinkimo centrui. 1684 Paparčių bažnyčios krikšto metrikų knygoje Karsakų kaimas vadinamas Korsakiškėm. 1676 m. J. Korsakas dalį Karsakų 6 metams išnuomojo K. Benkunskiui. Tuo metu, sprendžiant iš inventoriaus aprašymo, pastatai buvo apleisti: gyvenamasis namas ir šalia stovėjęs mūrinis pastatas buvo be langų ir be durų. Kaime savo žemės dar turėjo Z. ir P. Korsakai. Korsakas M. Horodeckiui pardavė pusę valako žemės, vadinamo Pasode, iš savo valdomo Paparčių arba Korsakiškių dvaro. 1699 m. P. Korsakas totoriui K. Sinkevičiui užstatė dalį dvaro. 1700 m. Kučevskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rotmistras, nusipirko iš P. Korsako, Trakų pakardininkio, Karsakų dvarą. Kita dvaro dalis priklausė Stravinskiams. 1689 m. totoriui J. Sinkevičiui (anksčiau minėto K. Sinkevičiaus broliui) Stravinskis užstatė dalį Karsakų žemių. Vėliau Stravinskiams priklausiusi dvaro dalis buvo padalinta per pusę: pirma pusė atiteko A. Pociejienei, antra - S. Stravinskiui. Pastarasis 1748 m. savo dalį išnuomojo L. Pociejui, kuriam mirus, abi Stravinskiams priklausiusios dalys atiteko A. ir M. Pociejams. 1791 m. Pociejams priklausiusio Kietaviškių dvaro Karsakų palivarke buvo gyvenamasis namas, virtuvė, arklidė, svirnas, kluonas, rūsys, paukštidė, tvartai, bravoras ir ledainė. Tuo metu kaime buvo 3 sodybos, 16 gyventojų.

1775 m. Paparčių parapijai priklausė du Karsakų dvarai - Pociejaus su 9 sodybomis ir Kučevskio su 10 sodybų. 1795 m. vieną Karsakų palivarką su 1 sodyba ir 12 gyventojų valdė J. Kučevskis, kitą - su 1 sodyba ir 8 gyventojai - I. Žarnovskis. Abiejuose palivarkuose buvo po bravorą. Taip pat buvo karčema, priklausiusi Kučevskiui, kurioje gyveno 4 asmenų žydo Z. Ickovičiaus šeima. 1850 m. kaime, priklausiusiame dvarininkui Kučevskiui, buvo 28 sodybos ir 127 gyventojai. 1853 m. Karsakų palivarke gyveno 18 gyventojų katalikų - Kučevskiai, A. Žarnovskis ir kiti. 1861 m. J. Kučevskiui leidus, Žaslių žydas Berka Gensas savo lėšomis vietoje anksčiau ten buvusios pastatė naują karčemą. 1863 m. sukilime dalyvavo bajoras V. Kulvinskas, valstiečiai J. Chmielevskis ir K. Kriaučiūnas. Iš brolių Edmundo ir Jurgio Kučevskių už 1863 m. sukilime rengimą bei dalyvavimą jame buvo atimtas Karsakų palivarkas.

1853 m. Paparčių parapijos gyventojų sąraše įrašyta 5 asmenų dvarininkų Kučevskių šeima: Feliksas (52 m. amžiaus), jo žmona Juzefa (45 metų amžiaus) ir trys vaikai - dukros Liucina (16 metų amžiaus) ir Pranciška (14 metų amžiaus) bei sūnus Edmundas (18 metų amžiaus). Tuo metu vyriausiasis sūnus Jurgis Rusijos kariuomenėje tarnavo artilerijos praporščiku. 1854 m. Edmundas Kučevskis buvo išvykęs iš Karsakų, nes neminimas parapijos gyventojų sąraše. 1861 m. Jurgis, išėjęs į atsargą, minimas kaip Karsakų dvarininkas. Jis iš karto įsiliejo į krašto politinį gyvenimą: 1861 m., per Sekmines, buvo pastebėtas Žaslių bažnyčioje kartu su kitais dvarininkais giedantis patriotinį himną. Trakų apskrities miškų praporščikas K. Koreva, vienas iš būsimų sukilimo vadovų, jam atvežė pirmąjį Varšuvos nacionalinio centro komiteto atsišaukimą, o 1862 m. pavasarį pakvietė dalyvauti atsargos karininkų organizacijoje. Jurgis Kučevskis įsitraukė į sukilimą, kaimynams ir artimiesiems aiškino sukilimo sukilimo idėjas. 1862 m. iš tarnybos Rusijos kariuomenėje Kaukaze į atsargą išėjo ir į Karsakus gyventi grįžo Jurgio Kučevskio brolis Edmundas. 1862 m. spalį Vilniuje sušauktas vaivadijų atstovų pasitarimas (Vilniaus vaivadijai atstovavo Jurgis Kučevskis ir Antanas Zaleskis), kuriame buvo nutarta Jurgį Kučevskį paskirti Vilniaus vaivadijos viršininko pavaduotoju. Nors jis manė, kad kovas pradėti dar per anksti, tačiau sukilime dalyvavo. Sukilimui pralaimėjus, pasitraukė į užsienį. Edmundas Kučevskis prasidėjus sukilimui ėmė vadovauti K. Korevos, Trakų apskrities sukilimo viršininko, prie Neprėkštos kaimo. 1863 m. vasarį suformuotam būriui. 1863 m. kovo 3 d. prie Užusalių (dabar Jonavos rajonas) šį sukilėlių būrį užpuolė Rusijos kareiviai. Edmundas Kučevskis pateko į nelaisvę ir vėliau buvo nuteistas 12 m. katorgos. Jurgis Kučevskis, būdamas emigracijoje, parašė atsiminimus, kurie buvo išleisti 1964 m. Maskvoje (rusų kalba).

1864 m. vasario 18 d. Karsakų dvaras buvo konfiskuotas. Išmatavus jo žemes, rasta tik 906,14 dešimtinės, nors pagal gyventojų pasakojimus, turėjo būti apie 1500 dešimtinių žemės. 1865 m. dvare buvo medinių (gyvenamasis bei tarnų namai, grūdų sandėlis, klėtis, ledainė, 2 tvartai) bei mūrinių (tvartas, svirnas su rūsiu, alaus darykla) pastatų. Dalis pastatų buvę apleisti. 1865 m. palivarkas su pastatais ir Dabravolės užusieniu už 600 sidabro rublių buvo išnuomotas stačiatikių tikybos vilnietei O. Kreicer. Kitas nuomininkas buvo pulkininko Belizo, kuriam 1871 m. nutarta parduoti visą dvarą be varžytynių. 1866 m. Karsakų kaime ir palivarke buvo 11 sodybų ir 128 gyventojai (117 katalikų ir 11 žydų). 1897 m. dvaras su 47 gyventojų ir 832 dešimtinės žemės priklausė grafui Tiškevičiui. Kaime tuo metu buvo 165 gyventojų ir 187 dešimtinių žemės. Spaudos draudimo metais M. Kriaučiūnas iš Karsakų platino lietuviškas knygas. Pirmojo pasaulinio karo metu kaime palaidotas 51 žuvęs kareivis. Už dalyvavimą 1920 m. vasario 21-23 d. Kaune vykusiame kareivių sukilime 4 m. kalėti nuteistas artilerijos pulko karys karsakiškis A. Kriaučiūnas. 1923 m. dvare buvo 13 sodybų ir 65 gyventojai, kaime - 29 sodybos, 147 gyventojai. 1924 m. J. Tiškevičiui priklausęs Karsakų dvaras su 214,28 ha žemės buvo išparceliuotas (iš viso J. Tiškevičius su Dabravolės ir Kurkudiškių ūkiais turėjo 236,16 ha žemės). Viena dvaro dalis atiteko 1927 m. įkurtam Žibavičių kaimas, kita - priskirta prie Karsakų kaimo. Dvaro žemės sklypai atiteko ir Senkonių, Dabravolės kaimų mažažemiams bei pradžios mokyklai. Dvaro centras (37,7 ha) paliktas parduoti. Pagal šį planą didžiausio sklypo (15,48 ha) savininkai buvo A. ir P. Marcinkevičiai. 1931 m. - 43 sodybos ir 296,18 ha žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1935 m. Ūkininkas E. Kriaučiūnas turėjo plytinę, kurioje 1939 buvo pagaminta 20000 plytų; visos plytos buvo parduotos.

1940 m. nacionalizuotas dvaras su 74,63 ha žemės, priklausęs atsargos majorui Adomui Drabatui. 1941 m. birželio 14 d. jis su žmona buvo ištremti į Sibirą; ten abu ir mirė. 1944 m. įkalintas partizanas P. Marcinkevičius iš Karsakų. 1944 m. lapkričio 17 d. Talpūnų apylinkės tarybos pirmininkas pranešė Žaslių įgulos kareiviams, kad į Karsakus pas J. Garbačiauską atėjo partizanai. Per susišaudymą į nelaisvę pakliuvo sunkiai sužeistas partizanas V. Ašoka (gimęs 1920 m.). Lapkričio 22 d. jis mirė. 1945-1946 m. įkalinti 4 gyventojai. 1945 m. vienas gyventojas ištremtas. 1947 m. kaime buvo 33 sodybos ir 140 gyventojų, 2000 m. - 30 sodybų, 51 gyventojas.

Karsakų pradžios mokykla minima nuo 1931 metų. 1936 m. ji buvo perkelta į gyvenamąjį namą, kuriame jau gyveno 3 šeimos su vaikais. 1938 m. sauso 1 d. 4 metų kurso 1 komplekto Karsakų pradžios mokykloje mokėsi 36 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais - 43 mokiniai. 1957 m. kaime buvusi biblioteka.

XX a. 6 dešimtmetyje Paulius Petronis Karsakuose buvo įkūręs pogrindinę spaustuvę, kurioje spausdino religinio turinio knygeles (1000-2000 egzempliorių tiražu). Kitą spaustuvę buvo įkūręs Antakalnyje (Rumšiškių seniūnija).

Iš buvusio dvaro pastatų išlikę du mediniai svirnai ir mūrinis pastatas su rūsiu (cilindriniu skliautu). Pastarasis pastatas 1865 m. minimas kaip mūrinis svirnas su rūsiu (vienas iš Kučevskiams iki 1864 m. priklausiusio Karsakų dvaro pastatų). Dvaro teritorijoje pastatyta naujų pastatų. Auga nemažai senų medžių.

Buvusios Karsakų kapinės, vadintos Koplyčios kalnu, 1984 m. išbrauktos iš archeologinių paminklų sąrašo. Kapinių teritorija ariama, kasinėjant randama kaulų ir „molinių karstų“ liekanų.

Iš Karsakų kilęs žinomas JAV architektas ir dailininkas Edmundas Arbas-Arbačiauskas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 246-248.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos