Kasilionys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kasilionys (Kośczułow-na) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Kasilionys (Kazliškiai) ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Kasilionys (Kasilausčizna, Kasilaučizna), kaimas Žiežmarių seniūnijoje, 7 km į rytus nuo Kaišiadorių, 8 km į šiaurės rytus nuo Žiežmarių, dešinėje geležinkelio Kaunas-Vilnius pusėje, Strošiūnų šilo šiauriniame pakraštyje.

Turinys

Istorija

Kasilionių užusienis (10 gyventojų katalikų) paminėtas apie 1860 m. Žaslių parapijos gyvenviečių sąraše. 1897 m. užusienis su 6 gyventojais ir 80 dešimtinių žemės priklausė grafui Pliateriui. 1923 m. Kasilaučiznoje buvo 5 sodybos, 33 gyventojai, 1931 m. - 3 sodybos ir 90,12 ha žemės. Tuo metu čia gyveno Čiulados ir Chmelnickai. Kaimas su 102,35 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1937 m. Didžiausio sklypo (25,02 ha) savininkas - Motiejus Chmelnickas. 2000 m. - 6 sodybos, 4 gyventojai.

Vietovardžiai

Kurniškių pradžios mokyklos mokytojas Jonas Cibulskas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Kasilausčiznos kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Pranas Čiulada, gimęs Kasilaučiznos kaime.

Baltupis – kalnelis. Vieta apaugus krūmais, miškais. Apie 2 ha dydžio. Prie Kascilausčiznos kaimo, į pietvakarius.

Čiuladų miškas – miškelis. Kaimo miškelis: beržai, eglės, ąžuolai. Apie 35 ha dydžio. Susieina su Gerų Vakarų kaimo žemėm. „Viso kaimo miškelis. Dalis miškelio yra Gerų Vakarų kaimo ūkininko Lukoševičiaus”. „Kadangi Kascilausčiznos kaime didesnė dalis ūkininkų pavardės yra „Čiulada”, todėl šio kaimo miškelis visų vadinamas šiuo vardu”.

Duobelė arba Šaltinis (vietos tarme Duobela arba Šaltinis) – pieva. Geros rūšies pieva, vidury duburėlis - viksvynas. Apie 15 arų dydžio. Nuo Kascilausčiznos kaimo į vakarus apie 150 m.

Į pušeles (vietos tarme Į pušelas) – kelias. Eina iš Kascilausčiznos kaimo į Majausčizną. „Tik kaimo reikalams naudojamas kelias”. „Vidury šio kelio esama pušaičių, todėl, skaitant nuo kaimo, šis kelias eina į pušeles”.

Lapės pečiai – nedirbama žemė. Lapių išrausti urvai - duobės. Apie 20 arų dydžio. Prie Smalernės upelio pradžios. „Čia pirmiau ir dabar yra lapių”. „Šioje vietoje lapės kasė ir dabar kasa sau urvus, panašius į kriosnis – „pečius””.

Majausčizna – ariama žemė. Žemė lengva - priesmėlis. Apie 2 ha dydžio. Nuo Kascilausčiznos kaimo į vakarus per 0,5 km. „Kadaise ūkininkas Majauskas šią žemės vietą sukeitė ant pievos gabalo su kaimo ūkininkais, tad šią vietą vadina - „Majausčizna””.

Soželka – pilnas vandens duburys. Aplinkui kaimo daržai, iš vakarų - kaimo gatvė. Apie 5 arų dydžio. Pačiame kaime. „Čia rūbus skalbia ir žąsys murdo”.

Smalernia – upelis. Išteka iš Kascilausčiznos kaimo kalnų, įteka į Buktą Gerų Vakarų kaimo žemėj.

Ravelis – pieva. Gera - priemolis. Apie 15 arų dydžio. Į vakarus nuo kaimo apie 160 m.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 288.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos