Kaukinė

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kaukinė (Kaukiemis), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 10,5 km į pietus nuo Žiežmarių, 16,5 km į pietus nuo Kaišiadorių, Kaukinės miške. Per Kaukinę teka Spengla.

Turinys

Gamtos paminklai

Kaime yra 3 gamtinio kraštovaizdžio objektai - 2 liepos ir Kaukinės ežeras.

Abi liepos auga ant minėto ežero kranto. Pirmosios amžius siekia 100 metų, aukštis apie 35 metrai. Liepa dvikamienė. Pirmojo kamieno apimtis 270 cm, skersmuo 86 cm; antrojo apimtis - 250 cm, skersmuo 80 cm. Antroji liepa irgi yra apie 100 m., tačiau 5 m žemesnė už pirmąją. Ji irgi dvikamienė; pirmojo kamieno apimtis - 275 cm, skersmuo - 88 cm; antrojo apimtis - 240 cm, skersmuo - 76 cm. Bendras jos kamienų skersmuo 164 cm, apimtis siekia 5,15 metro.

Kaukinės ežeras (kitaip Žiedelio ežeras) - hidrografinis kraštovaizdžio objektas. Jo plotas - 1,2 ha, gylis - 14-18 metrų. Forma beveik apskrita: ilgio ir pločio santykis 90x80 m. Gyvena tiktai menkavertės žuvys. Spėjama, kad tai vienintelis vandens telkinys šalyje, atsiradęs nukritus meteoritui.

Kaimo vardo kilmė

Vietovardis sietinas su kaukų kultu. Kaukai - požemių dievaičiai arba dvasios.

Istorija

1612 m. gegužės 23 d. Trakų pakamaris Bohdanas Oginskis sprendė ginčą dėl žemės ribų tarp V. Tanskio ir M. Giedraičio. Jame buvo kalbama ir apie kelią, ėjusį iš Dainiškių į Kaukinę. 1795 m. kaime - 2 sodybos, 11 gyventojų. Po poros metų Kaukinė minima valstybinio Strėvininkų dvaro inventoriuje. Kaime buvo 4 sodybos, 35 gyventojai. Gyveno Tatarūnų, Zakarevičių, Janonių ir Černiauskų šeimos. 1820 m. sudarytame Žikaronių ir Beižonių dvarų plane pažymėtas Kaukinės (Kaukiemia) kaimas su aplink ežerą stovinčiomis sodybomis, o už 1,5 km į pietus nuo Kaukinės ežero pažymėta „sena Kaukinės palivarko sodyba“. 1844 m. - 7 šeimos ir 172,48 dešimtinių žemės, apie 1860 m. - 87 gyventojai katalikai, 1897 m. - 136 gyventojai, 189 dešimtinės žemės. 1919 m. spalio 28 d. kaimo apylinkėse lenkai puolė Lietuvos karinius patrulius ir 4 kareivius paėmė į nelaisvę. 1923 m. - 23 sodybos, 118 gyventojų, 1931 m. - 21 sodyba, 170,42 ha žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1936 metais. Tais metais gyveno 105 gyventojai katalikai (daugiausia - Naudžiūnai, Jakubauskai, Šliužai), o 1937 m. - 120 gyventojų (115 katalikų, 5 kitatikiai). 1945-1947 m. žuvo 6 partizanai iš Kaukinės. Tarp jų buvo 3 Augustinavičiai - Adomas (slapyvardis Kardas, gimęs 1916 m.), Feliksas (slapyvardis Lordas, gimęs 1921 m.) ir Stasys (slapyvardis Klevas, gimęs 1919 m.). 1944 m. vienas partizanas įkalintas. 1944-1945 m. įkalinti 6 gyventojai, 1948 m. ištremta 4 asmenų Augustinavičių šeima.

1947 m. buvo 18 sodybų, 90 gyventojų, 1968 m. - 21 šeima, 2000 m. - 16 sodybų, 22 gyventojai. Kaime yra kapinės.

Kaukinės miškas

Aplink Kaukinę esantis Kaukinės miškas užima 1840 ha plotą; medynų ~1600 ha. Miško rytine dalimi teka Spengla (į Aujėdo ežerą), vakarine dalimi - Kertus (Strėvos intakas). Labiausiai paplitęs augimvietės tipas - drėgna ar drėgnoka giria. Daugiausia auga uosių. Pagal 1968 m. duomenis, miške eglynų - 50%, beržynų - 13%, juodalksnynų - 11%, drebulynų - 10%, skroblynų - 7%, baltalksnynų - 4%, ąžuolynų - 3%, pušynų - 2%. Miškas eksploatacinis, suskirstytas į 56 kvartalus. Kaukinės girininkija įkurta 1918 m. Pirmasis girininkas buvo A. Maciulevičius. Kaimą ir didžiąją dalį Kaukinės miško apima Kaukinės botaninis-zoologinis draustinis. Jame auga daug į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, tarp jų ypač reti - svogūninė dantažolė ir mažoji gegužraibė. Miške yra žinomos ir kelios gana reto ir įdomaus grybo - šakotojo sėdžio - augimvietės. Miške esantis akmuo - saugomas gamtinio kraštovaizdžio objektas. Visas akmuo žemėje, todėl nežinomas jo aukštis. Regima tiktai 2,8 m pločio ir 3,9 m ilgio akmens aikštelė. Plačiau apie Kaukinės gamtą ir istoriją rašoma leidinyje „Kaukinės draustinis“, sud. V. Malinauskas (Vilnius, 2000).

Vietovardžiai

Beižonių pradžios mokyklos mokytojas Juozas Kazakevičius 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Kaukinės kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Bolius Jakubauskas ir Aleksas Šliūžas. Abu gimę šiame kaime.

Degutnyčia – pieva. Apie 1 ha dydžio. Prie valdiško miško, į šiaurės rytus nuo kaimo.

Didelis raistas – raistas. Pailgas, apaugęs krūmais ir kupstuotas. Apie 13 ha dydžio. Prasideda prie kaimo ir baigiasi prie miško. Nuo kaimo į šiaurę.

Gyvatynas – raistas. Yra daug samanų. Apie 0,5 ha dydžio. 400 metrų nuo kaimo į šiaurę.

Kaukinė (vietinių žmonių vadinama Kaukinys) – kaimas. 21 kiemas, viduryje kaimo - ežerėlis. „1935 m. išskirstytas viesėdžiais”.

Klampynė – raistas. Klampus, apie 2 ha dydžio. Nuo kaimo į pietus, prie valdiško miško.

Kupstynas – pieva. Daug kupstų, apie 1 ha dydžio. 300 metrų nuo kaimo į šiaurės vakarus.

Nendrynas – raistas. Daug nendrių, gilus - negalima vaikščioti. Apie 2 ha dydžio. Į šiaurę, už Didelio raisto.

Peckopas – kalnas. Žemė - molis su smėliu. Apie 2 ha dydžio. Į pietus nuo valdiško miško. „Ant to kalno 5 kapas rugių pripjaudavo”.

Pieska – kalnas. Žemė - smėlis. Apie 2 ha dydžio. Į šiaurės rytus nuo kaimo. Ribojasi su Būdos lauku.

Raudonas kalnas – kalnas, žemė - raudonas molis. Apie 1 ha dydžio. Į šiaurės rytus, prie Būdos lauko.

Revas – revas. Juo teka upė Spengla. Apie 200 metrų ilgio. 300 metrų į šiaurę, kitas galas įeina į mišką.

Sibiras – kalnas. Apvalus, žemė - molis su smėliu, neariamas dirvonas. Apie 1 ha dydžio. Į pietus, prie valdiško miško.

Skersukai – dirva. Atskiri viso kaimo rėžiai, apie 4 ha dydžio. Gale lauko prie miško, į šiaurės vakarus nuo kaimo.

Sodybų kalnas – kalnas. Žemė - molis, apie 1 ha dydžio. Netoli kaimo, šiaurės rytuose.

Spengla – pieva. Pailga, apie 3 ha dydžio. Prasideda nuo kaimo ir baigiasi prie miško. Į šiaurės rytus nuo kaimo.

Spengla – upelis. Išteka iš miško, teka per Klampynės raistą, per Spenglos pievą, teka kaimo rytine puse per Revą į šiaurės pusę.

Tyraila – pieva. Apie 6 dydžio. Į šiaurė rytus, prie kaimo.

Žiedelis – ežerėlis. Dugnas dumblo, apvalus. Apie 1 ha 7 arų dydžio. „Aplink ežerėlį kaimas išsistatęs”.

Žydų kalnas – kalnas. Apvalus, juodžemis. Apie 0,5 ha dydžio. Į šiaurės vakarus prie miško. Prie kalno veda Žydų takas, einantis iš kaimo į mišką.

Žydų kapinėlės – kalnas. Žemė - smėlis su moliu, yra duobių, dirvonas. Apie 1 ha dydžio. Į pietus per 0,5 km nuo kaimo, prie miško.

Žydų takas – takas. „Kreivas šunkelis”. Eina iš kaimo į mišką šiaurės vakarų puse. Eina pro Žydų kalną. „Seniau kaime gyvenęs žydas, kuris tuo taku vaikščiodavęs į mišką malkų”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 289.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos