Kauno marios

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kauno marios
Plotas 63,5 km²
Ilgis 80 km
Didžiausias plotis 3,3 km
Didžiausias gylis 24,6 m
Vidutinis gylis 7,3 m
Kauno marios žvelgiant nuo Dovainonių piliakalnio. 2015 m. V. Budvyčio nuotr.
Schema: Nemuno/Kauno marių vandeniu užlietos gyvenvietės (Abromavičius, 2005)

Kauno marios – Kauno hidroelektrinės (HE) tvenkinys Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno HE užtvankos. Plotas 63,5 km². Ilgis 80 km, didžiausias plotis 3,3 km. Atstumas nuo Nemuno žiočių 223,4 km. Didžiausias gylis 24,6 m, vidutinis gylis 7,3 m. Žemutinėje Kauno marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo yra užliejęs visą Nemuno slėnį.

Žemutinėje dalyje marios plačiausios ir giliausios. Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik slėnio dalis; čia marių plotis 500–800 m, gylis 10–12 m. Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200–300 m, gylis 4–5 m. Krantai labai vingiuoti (kranto linijos ilgis 200 km), ypač žemutinėje dalyje, vietomis aukšti, statūs, ardomi. 5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis.

Į Kauno marias įteka:

Vandens lygis vasarą svyruoja ~1,5 m. Prieš pavasario potvynį jis pažeminamas ~4 m. Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauną nuo potvynių, reguliuoja Nemuno nuotėkį, tiekia vandenį Kauno HE.

Kauno HE pradėta statyti 1955 10, Nemuno vaga užtvenkta 1959 07, visi keturi Kauno HE agregatai pradėjo veikti 1960 04. Darsūniškį ir Birštoną, esančius prie Kauno marių, nuo užliejimo saugo pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Iš vietų, kurias užliejo Kauno marios, iškelta 45 gyvenvietės, tarp jų Juodkošiai, Garmiškės, Kračkiemis, Pastrėvys, Kapitoniškės, Rumšiškės, Aštragas, Gastilonys, Jakštonys, Neveronys (žr.: schema). Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – krantuose yra poilsiaviečių (lankomiausias paplūdimys ties Pažaislio vienuolynu).

Gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų vandens paukščių (didysis ir mažasis baubliai, didysis dančiasnapis, juodasis peslys, jūrinis erelis, švygžda, plovinė vištelė, raudonkojis tulikas, juodkrūtis bėgikas, mažoji žuvėdra, tulžys) ir didžiųjų kormoranų. Žuvingas (veisiasi kuojos, ešeriai, lydekos, karšiai, lynai, starkiai, šamai). Kauno marių dešiniajame krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių). Per užtvanką eina Kauno–Marijampolės plentas. Tvenkinio didžioji dalis priklauso Kauno marių regioniniam parkui, aukštupys – Nemuno kilpų regioniniam parkui. Dalį marių pakrantės apima ir Kauno marių kraštovaizdžio draustinis.

Literatūra

  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. IX: Juo–Khi. Vilnius, 2006.
  • Abromavičius S. Nuskendusio slėnio istorija. Kaunas, 2005.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos