Kavaliauskas Česlovas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Česlovas Kavaliauskas apie 1965 m. LCVA.
Kun. Česlovo Kavaliausko kapas Vievio bažnyčios šventoriuje. 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
Česlovo Kavaliausko poezijos rinkinys.

Kavaliauskas Česlovas (1923 m. liepos 20 d. Pumpėnų mstl., Panevėžio apskr. – 1997 m. vasario 20 d. Vievyje, palaidotas Vievio bažnyčios šventoriuje) - kunigas, teologas, poetas, Biblijos vertėjas.

Nuo 1928 m. gyveno Kaune. Baigęs pradžios mokyklą, 1934-1941 m. mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. 1941-1946 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1946 m. įšventintas kunigu.


Turinys

Kunigavimo vietos

1946 - Pašvitinio vikaras.

1947-1948 m. – Kelmės vikaras.

1948-1949 m. - Viduklės vikaras.

1949-1950 m. – Paštuvos vikaras.

1950 m. – Šakių, paskui Žaslių vikaras. Už vadovavimą seminarijoje veikusiam Tomo Akviniečio studijų būreliui, antisovietinius pasisakymus ir religinius patarnavimus partizanams 1950 m. gruodžio 19 d. buvo suimtas ir 1951 m. birželio mėn. Maskvos ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 m. kalėti. Iš pradžių kalintas Norilske, paskui Miaundžoje (Magadano sritis, Susumono rajonas). Lageriuose įsigijo geležinkelininko profesiją. Dalyvavo 1953 m. Norilsko sukilime, sukūrė jo himną „Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo“. Vyriausiojo prokuroro sprendimu 1956 m. kovo 29 d. buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos Magadano srityje, Susumono rajone, Miaundžos vietovės su teisių grąžinimu. Gegužės 1 d. grįžo į Kauną.

1956 m. – Kurtuvėnų vikaras.

1956 m. – 1957 m. rugpjūčio 22 d. – Viduklės vikaras.

1959 m. birželio 9 d. – 1960 m. balandžio 27 d. – Molėtų vikaras.

1960 m. birželio 3 d. – 1960 m. gruodžio 12 d. – Pivašiūnų vikaras.

1961 m. sausio 5 d. – 1966 m. gegužės 23 d. – Dubingių klebonas.

1966 m. birželio 13 d. – 1967 m. – Kaišiadorių vyskupijos kancleris Vievyje (gyveno Vievyje, Vilniaus g. 40).

1967 m. paskirtas Kaišiadorių vyskupijos bažnytinio teismo notaru.

1976-1978 m. Žaslių parapijos altarista-rezidentas.

1967-1970 m. – Kazokiškių klebonas.

1970-1972 m. – Vievio altarista.

1972-1973 m. – Molėtų vikaras.

1973-1974 m. – Dubingių klebonas.

1974-1976 m. – Kazokiškių kelbonas.

1976-1978 m. – Žaslių altarista.

1978-1988 m. – Joniškio klebonas.

1988 m. spalio 11 d. – 1989 m. balandžio 6 d. – Širvintų altarista.

1989 m. balandžio 6 d. – 1992 m. – Dubingių klebonas.

1992-1994 – Žaslių bažnyčios rezidentas.

Nuo 1994 m. – Kaišiadorių katedros rezidentas, Katechetų kursų vedėjas.

Iš charakteristikos

Iš Religinių reikalų įgaliotinio J. Rugienio 1967 m. rašytos kun. Č. Kavaliausko charakteristikos: „Kun. Kavaliauskas gabus žmogus, moka daug užsienio kalbų, plačios erudicijos (...). Tarp dvasininkijos vertinamas kaip literatas ir marksistinės filosofijos žinovas, ką jis sumaniai naudoja savo pamoksluose. Būtent, viename iš savo pamokslų jis stipriai sukritikavo lietuvių kalbą išleistą ateizmo vadovėlį, tuo pačiu naudojosi tik tarybiniais šaltiniais.“

Kūrybinė veikla

Iš senovės graikų k. išvertė Naująjį Testamentą (1972 m. išleistas Bostone ir Meksike, pataisytas leidimas 1988 m. Vilniuje, iki 2003 m. Lietuvoje ir užsienyje išleisti 32 leidimai), patristikos kūrinių (Eusebijo Cezariečio „Bažnyčios istorija“ 1-7 skyriai, Vilnius, 1993 m.). Iš lotynų k. išvertė kai kurias Senojo Testamento dalis („Giesmių giesmė“ ir kitas) ir Romos mišiolo poetinius tekstus (1982 m. 2 leidimas 1987 m.), iš anglų ir kitų kalbų – pasaulietinės poezijos kūrinių ar jų fragmentų. Redagavo II Vatikano Susirinkimo nutarimų, (su M. Petkevičiumi, išleista 1968 m., 2 leidimas –1994 m.), Antano Liesio „Psalmyno“ (su V.Aliuliu, išleisti 1973 m. Lietuvoje, 1994 m. – JAV) vertimus. Bendradarbiavo spaudoje („Nepriklausoma Lietuva“, „Šiaurės Atėnai“, „Katalikų pasaulis“, „Šaltinis“, „Nauka i religija“), radijo laidose („Mažoji studija“). Paliko teologinių, biblinių, filosofinių, šiuolaikinės pasaulėvokos straipsnių, eilėraščių rankraščių. Parašė knygas: „Trumpas teologijos žodynas” (1992 m.), “Teologija šiandien“ (straipsnių rinkinys, 1995 m.), „Tarp fizikos ir teologijos“ (1998 m.) ir poezijos rinkinį „Pažadėtoji žemė“ (2000 m.).

Valstybiniai apdovanojimai

2001 m. (po mirties) apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.

Apie kunigą Č. Kavaliauską

2002 m. Vilniuje išleista A. Mozerio sudaryta atsiminimų apie kun. Č. Kavaliauską knyga „Priespaudos metais skleidęs tiesą“.

Šaltiniai

  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. R-181. Ap. 7. B. 11. Vokas Nr. 4. L. 1. Įskaitos kortelė; L. 2, 3. Dvasininko anketa. 1966 m. lapkričio 13 d.; L. 5. Kavaliausko Česlovo autobiografija; L. 6. Kaišiadorių vyskupijos kanclerio kun. Kavaliausko Č. M. charakteristika. Parašė J. Rugienis 1967 m. [versta iš rusų kalbos].

Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 93-94.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos