Kazokai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazokai ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Kazokai, kaimas Kruonio seniūnijoje, 4,5 km į pietryčius nuo Kruonio, 15 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. 1934 m. kaimo laukuose, K. Bumbulio sklype, rasta fosilija - suakmenėjęs klevas.

Turinys

Istorija

Kazokų kaimas su 12 sodybų, 69 gyventojais paminėtas 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje. Apie 1860 m. kaime - 160 gyventojų katalikų. 1897 m. minimi dveji Kazokai: palivarkas (5 gyventojai ir 16 dešimtinių žemės), priklausęs grafui Pliateriui, ir kaimas (147 gyventojai ir 220 dešimtinių žemės). 1909 m. kaime gyveno 171 gyventojas katalikas. Dažniausios pavardės - Praškevičius ir Grigonis. Kazokai į vienkiemius išskirstyti 1915 metais. 1918 m. kaime veikė lietuviška pradžios mokykla. Iki 1944 m. rudens iš Kazokų partizanauti išėjo 18 vyrų. 1946 m. birželio 22 d. nužudyta 4 asmenų Naginių šeima. 1946-1951 m. žuvo 9 partizanai, kilę iš Kazokų. 1948 m. ištremti Balčiūnai (3 asmenys), Bumbuliai (5 asmenys), Praškevičiai (2 asmenys), 1949 m. ištremta 3 asmenų Bumbulių šeima. 1923 m. kaime - 41 sodyba, 189 gyventojai, 1931 m. - 34 sodybos ir 284,72 ha žemės, 1937 m. - 150 gyventojų katalikų, 1944 m. - 160 gyventojų katalikų (34 šeimos), 1947 m. - 32 sodybos, 138 gyventojai, 1981 m. - 31 sodyba, 69 gyventojai, 2000 m. - 30 sodybų, 37 gyventojai.

Vietovardžiai

Kovaičių pradžios mokyklos mokytojas Adomas Naujalis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Kazokų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Mikas Gvazdauskas, gimęs Kazokų kaime.

Butka – pieva ir dirbama žemė. Šlynas, molėta, žemė. 3 ha dydžio. Už 0,5 km nuo Kazokų kaimo.

Grėbliškė – kalnas. 2 ha dydžio. Priemolis su smėliu, dirbamas. Rytinėje kaimo pusėje.

Gojus – bala. Nusausinta pieva, šlynas. 1 ha dydžio. Į šiaurę nuo Grėbliškių kalno.

Lukšios – pieva. 1,5 ha dydžio. Šlynas, juodžemis. 100 m nuo Smalinyčios. „Kadaisiai gyveno Lukšius, tuo vardu ir vadinasi”.

Kazokai – kaimas. Juodžemis, smėlis, molis, mažai kalnuotas. 32 gyventojai. 0,25 km ilgio. Už 2 km nuo Kovaičių kaimo. „1915 m. išsiskirstė į vienkiemius”. „Kazokų kaimas ėjo baudžiava Kalvių dvarui. Kazokų km. vardas atsiradęs, pasakoja, kad per lenkų sukilimą buvę daug primušta rusų kazokų, nuo to ir ta vieta gavo vardą Kazokų km.".

Margų raistas – pieva ir kalnas. Pieva apaugusi krūmais, kalnas dirbamas. Apie 4 ha dydžio.

Kamandulių raistas – pieva. Šlynas. 0,5 ha dydžio. Už 100 m nuo Margų pievos į vakarus.

Ravas (vietos tarme Riavas) – upelis. Teka iš vakarų į rytus, į pietus nuo Kazokų kaimo. „Mažas upeliukas, vasarą išdžiūsta”.

Smalinyčia (vietos tarme Smalinyce) – kalnas. Šlynas prie molio. 2 ha dydžio. 0,5 km į vakarus nuo Kalvių vieškelio. „Pasakoja, kad tame kalne smalą varydavo”.

Samanė – pieva. Apaugusi krūmais. 4 ha dydžio. 0,25 km į rytus nuo Kazokų kaimo.

Šaltinis – pieva. Šlynas. Apie 4 ha dydžio. 100 m į vakarus nuo Kalvių vieškelio. „Praminta pieva dėl esamo joje šaltinio”.

Šilo vartai – kelio vieta. Už 1,5 km į vakarus nuo Kazokų kaimo. „Seniau buvo aptverta rubežius kaimos, ir toje vietoje buvo palikta išėjimas”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 90.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos