Kertauninkai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kertauninkai ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Kertauninkai, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Žiežmarių, 4,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, kairėje greitkelio Vilnius-Kaunas pusėje, abipus senojo Vilniaus-Kauno vieškelio. Į Strėvos upę kaime įteka Telėdninkas ir Kertauninkų upelis.

Turinys

Istorija

Kertauninkų kaimas paminėtas 1590 m., priskyrus jį Biruliškių kuopinio susirinkimo centrui. Kertauninkai paminėti 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. kaime buvo 8 sodybos, 45 gyventojai, 1866 m. - 6 sodybos, 73 gyventojai katalikai. 1876 m. kaimo valstiečiai gavo žemės iš Žiežmarių dvaro, tuo metu priklausiusio Benediktui Tiškevičiui. 1897 m. kaime buvo 107 gyventojai, 98 dešimtinės žemės. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kertauninkuose vaikus lietuviškai slapta mokė S. Gaižauskas. Pirmojo pasaulinio karo metu Kertauninkuose buvo palaidotas 1 žuvęs rusų kareivis. Kaimas su 261,93 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1922 metais. Didžiausio sklypo (30,7 ha) savininkas - Jokūbas Piliponis. Kaime paplitusios Šimonio, Piliponio, Ambrizo pavardės. 1946 m. įkalintas J. Kapačiūnas. Mirė Džezkazgano lageryje. 1947 m. įkalintas K. Znaidauskas. 1949 m. ištremti 8 gyventojai (A. Znaidauskienė ir Kapačiūnai). 1923 m. - 20 sodybų, 121 gyventojas, 1931 m. - 23 sodybos, 249,72 ha žemės, 1937 m. - 120 gyventojų katalikų, 1947 m. - 34 sodybos, 156 gyventojai, 2000 m. - 4 sodybos, 4 gyventojai. Kaime buvo pradinė mokykla, kurioje 1957-1958 mokslo metais mokėsi 25 mokiniai.

Iš Kertauninkų kilęs žiežmarietis medžio drožėjas Vidmantas Kapačiūnas, kuris savo medžio dirbiniais - koplytstulpiais papuošė ne vieną Lietuvos miestelį.

Vietovardžiai

Žiežmarių pradžios mokyklos Nr. 1 Kertauninkų komplekto mokytoja Ona Valančiūnaitė-Gelažienė 1939 m. rugsėjo mėnesį užrašė Kertauninkų kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Bonifacas Kapočiūnas ir Andrius Kapočiūnas. Abu gimę šiame kaime.

Apytvaras – pieva. Keturkampė, pailga, juodžemis prie molio. 1,5 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę nuo Kertauninkų kaimo centro.

Gesiulis – raistas. Lygus, šlapias, durpynas, juodžemis, priemolis. Keturkampis, 2 ha dydžio. 0,5 km į pietvakarius nuo Kertauninkų kaimo. „Seniau ten buvęs miškas ir dažnai degdavęs. Daug kartų teko žmonėms gesinti. Nuo to pradėta vadinti Gesiulis”.

Ilgas Raistelis – raistas. Lygus, durpynas, šlapias, pailgas, keturkampis durpynas. 1 ha dydžio. Į pietus nuo Ragavos Kapčio.

Kertauninkai – kaimas. Lyguma, juodžemis prie molio, vietomis prie smėlio, kaimo užimama žemė – pailgo keturkampio formos. 240 ha dydžio. Gyvena 18 gyventojų. 2 km į vakarus nuo Žiežmarių miestelio. Rytuose ribojasi su Būdiškių ir Avilių kaimais, pietuose - su Šilėnų kaimu, vakaruose - su Grėblaukio ir Šilėnų kaimais, šiaurėje – su Tryliškių mišku. „Seniau gyveno tik 6 gyventojai”. „Kertauninkų km. gyventojai ėjo į Žiežmarių dvarą baudžiavą. Žiežmarių dvaras tuomet priklausė grafui Tiškevičiui”.

Kertauninkų upelis – upelis. „Išteka iš Kertauninkų km. šaltinių ir įteka į Strėvą Ramanausko Petro lauke”.

Lučka – pieva. Lygi, juodžemis prie molio, apskrita. 3 ha dydžio. 1 km į šiaurę nuo Kertauninkų kaimo centro.

Molkasa – pieva. Lygi, keturkampė, juodžemis prie molio. 1 ha dydžio. Antrame kilometre nuo Žiežmarių į vakarus, prie vieškelio Žiežmariai-Rumšiškės.

Paraistys – pieva. Lygi, šlapia, keturkampė, juodžemis prie molio. 2 ha dydžio. 600 metrų į pietus nuo Kertauninkų kaimo.

Plikių pievelė (vietinių žmonių vadinama Plikiu pievela) – laukas. Lygus, daugiakampis, juodžemis su moliu. 2 ha dydžio. Nuo Gesiulio į rytus.

Plytnyčia – laukas. Lygus, juodžemis su moliu, daugiakampis. 2 ha dydžio. Jokūbo Piliponio sklype. „Senovėje toje vietoje buvusi plytnyčia”.

Ragavos kapčius – miškas. Juodžemis, keturkampis, pailgas. 3 ha dydžio. 2 km į šiaurę nuo Kertauninkų kaimo.

Stonevos kelias (vietinių žmonių vadinama Stoniaus kelias) – kelias. 2,5 km ilgio. Nuo Kertauninkų kaimo į vakarus už 1 km suka iš vieškelio Žiežmariai-Rumšiškės iki plento Kaišiadorys-Kruonis.

Tarpukelis (vietinių žmonių vadinama Tarpukelė) – pieva. Lygi, keturkampio formos, juodžemis prie molio. Apie 2 ha dydžio. Nuo Kertauninkų kaimo į vakarus, prie vieškelio.

Telėdninkas – upelis. Dalis upelio Kertauninkų kaime, Andriaus Kapočiūno sodyboje.

Žiežmarių pradžios mokyklos Nr. 1 Kertauninkų komplekto mokytojas Steponas Matijošaitis 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Kertauninkų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Kazys Kapočiūnas, gimęs šiame kaime.

Telėdninkas – upelis. Teka per Kertauninkų kaimavietę į pietus, įteka į Strėvą. „Įteka į Strėvos upę ties Būdiškių kaimu”.

Lučka – pieva. Apskrita, lygi, juodžemis. 3 ha dydžio. 1 km į šiaurę nuo Kertauninkų kaimavietės.

Gesiulis – raistas. Lygus, apskritas, durpynas. 4 ha dydžio. 1 km į šiaurę nuo Kertauninkų kaimavietės (į vakarus nuo Lučkos). „Senai dažnai degdavo. Jį reikėjo tankiai gesinti. Nuo to praminta Gesiulis”.

Plytinyčia – dirva. Lygi, keturkampė, molis. 2 ha dydžio. Jokūbo Piliponio sklype. „Seniau dirbo plytas”.

Žiemos kelias – kelias ir žemės plotas pamiškėje. Žemės paviršius - lygus, netaisyklingos formos, paviršius - juodžemis. 1,5 ha dydžio. Pietvakariniame Tryliškių miško krašte.

Tarpukelis (vietos žmonės vadina Tarpukelė) – pieva. Lygi, keturkampė, juodžemis. Apie 2 ha dydžio. Nuo Kertauninkų kaimavietės į vakarus, prie vieškelio.

Molkasa – kelio dalis. Vieškelio Žiežmariai-Rumšiškės trečiame kilometre.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 289-290.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos