Keturokai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Keturokai (Kiejturoki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Keturokai (Keturakiai) ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Keturokai (Keturakiai), kaimas Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje, 8,5 km į rytus nuo Kaišiadorių, 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Žaslių. Šalia kaimo - Keturokų (Borų) miškas (plotas 39,4 ha). 1980 m. gamtininkas Vidmantas Malinauskas keletą kartų pastebėjo virš šio miško skraidantį juodąjį gandrą (įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą).

Turinys

Gamtos paminklai

Į Kaišiadorių rajono gamtos paminklų sąrašą įrašyti trys kaime augantys medžiai: klevas, liepa ir pušis.

Šie medžiai yra greta ūkininko J. Lesotos sodybos. Klevo aukštis apie 25 m, kamieno apimtis 380 cm, kamieno skersmuo 121 cm. Šiam klevui apie 80 metų. Tai storiausias kamieno apimtimi klevas rajone. Greta augančios liepos amžius siekia 80-100 metų. Ji yra 27 m aukščio, apimtis 1,3 m aukštyje - 3 m, kamieno skersmuo - 95 cm.

Netoli šios sodybos esančio miško pakraštyje auga dar vienas gamtos paminklas - Borų miško pušis.

Istorija

Kaimas 1590 m. priskirtas Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. 1795 m. Keturokų palivarke - 1 sodyba, 7 gyventojai (palivarko savininko S. Okuličiaus šeima). Apie 1860 m. čia gyveno 39 gyventojai katalikai, 1866 m. vienoje sodyboje gyveno tik 18 gyventojų katalikų. 1897 m. Keturokų palivarkas su 10 gyventojų ir 119 dešimtinių žemės priklausė Juškevičiui. 1923 m. Keturakių palivarke buvo 2 sodybos ir 9 gyventojai. 1928 m. Naujažerio kaimo ūkininkui I. Rusoniui iš palivarko perduotas 13,08 ha žemės sklypas. 1931 m. Keturakių viensėdyje buvo 5 sodybos ir 128,94 ha žemės. 1947 m. kaime buvo 5 sodybos ir 26 gyventojai, 2000 m. - niekas negyveno.

Vietovardžiai

Kurniškių pradžios mokyklos mokytojas Jonas Cibulskas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Keturokų vienkiemio vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Lesota, gimęs Kruonyje.

Beržynas – raistas. Durpinė žemė, auga menkos žolės ir viksos. Apie 2 ha dydžio. Nuo kaimo į pietus 200 m.

Kelmynas – pieva. Vidutiniškos kokybės, apie 2 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurę apie 100 m. „Čia esti laukinių ančių”.

Pušynas – kalnelis. Smėlėta žemė, apaugusi pušaitėm. Apie 1,5 ha dydžio.

Soželka – stovintis vanduo. 10x5 m dydžio. Prie pat kaimo, kiek į vakarus. „Čia rūbus skalbia”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 40.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos