Kiškis Stanislovas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stanislovas Kiškis, Punios klebonas. 1966 m. lapkričio 4 d. LCVA.
S. Kiškis. KšM.
S. Kiškis. KšM.

Kiškis Stanislovas (1900 m. spalio 20 d. Sankt Peterburge - 1995 m. rugsėjo 25 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių katedros šventoriuje) - Kaišiadorių katedros kanauninkas, popiežiaus garbės prelatas, rašytojas, tremtinys.

Tėvai kilę iš Kavarsko parapijos. 1908 m. pradėjo lankyti Šv. Stanislovo parapijos pradžios mokyklą, o 1913 m. jau mokėsi prie šv. Kotrynos bažnyčios buvusioje gimnazijoje, kurią 1918 m. baigė aukso medaliu. 1918 m. vasarą grįžo į Lietuvą. 1918-1922 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, 1922-1925 m. – Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, įgijo teologijos magistro laipsnį. Kunigu įšventintas Kaune 1924 m. balandžio 19 dieną. 1925 m. JAV su vienu studentu rinko aukas Kaune statomiems Ateitininkų namams. Grįžęs dirbo Merkinės gimnazijos kapelionu, o nuo 1926 m. – ir jos direktoriumi (iki jos uždarymo 1929 m.). 1929 m. paskirtas Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleriu. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kaišiadoryse įkūrė sovietinių karo belaisvių ligoninę. 1945 m. suimtas ir nuteistas dešimčiai metų. Kalėjo Komi ASSR. Pasibaigus tremties laikui, dvejus metus savo valia pasiliko sielovados darbui tremtyje. Grįžo į Lietuvą 1956 m. ir buvo paskirtas Semeliškių bažnyčios altarista. Tačiau netrukus (1958 m.) vėl suimtas ir nuteistas ketverius metus kalėti. Kalėjo Krasnojarsko srityje. Iš Sibiro grįžo 1962 m. Tolimesnės kunigavimo vietos buvo šios:

1963-1964 m. – Joniškio (Molėtų r.) altarista.

1964-1969 m. – Punios klebonas.

1969-1972 m. – Jiezno altarista.

1972-1973 m. – Dubingių klebonas.

1973-1982 m. – Stirnių klebonas.

1982 m. – Kaišiadorių katedros altarista (iki mirties).

1988 m. S. Kiškiui suteiktas popiežiaus Garbės prelato titulas. Tyrinėjo archyvus, parašė kai kurių bažnyčių istorijas. Parašė knygas „Vilniaus Kalvarijos“, „Vilties maldos“ (Vilnius, 1991), „Arkivyskupas Teofilius Matulionis 1873-1962“, „Kristaus pašauktieji“, paliko gausų rankraštinį palikimą. 1994 m. išleista S. Kiškio biografinė knyga „Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Daugiau kaip 50 prelato istorinių, filosofinių, memuarinių kūrinių dar nepaskelbta.

Turinys

Nekrologas

1995 m. rugsėjo 25 d. Kaišiadoryse mirė vienas seniausių Lietuvos kunigų – Kaišiadorių katedros kanauninkas, Popiežiaus garbės prelatas Stanislovas Kiškis, turėdamas 95 metus amžiaus, iš kurių 71 atiduoti kunigystei.

Jis gimė 1900 m. spalio 20 d. Peterburge, religingoje lietuvių inteligentų šeimoje, kilusioje iš Lietuvos, Kavarsko parapijos. Čia, Abromiškio kaime jie turėjo ūkį, kuriame vasarą visa šeima atotostogaudavo. Šeimoje augo septyni vaikai, Stasiukas buvo trečias. Tėvas vienoje Peperburgo ligoninėje dirbo felčeriu.

1908 m. Stasiukas pradėjo lankyti Šv. Stanislovo parapijos pradinę mokyklą, 1913 m. įstojo prie šv. Kotrynos bažnyčios buvusion gimnazijon. Būdamas gabus ir darbštus, 1918 m. ją baigė aukso medaliu. Kadangi po 1917 m. revoliucijos Rusijoje įsigalėjo sovietinė antireliginė valdžia, tai 1918 m. vasarą pirmiausia Stanislovas, o vėliau ir jo tėvas su kitais vaikais parvyko į Lietuvą. Motina 1915 m. buvo mirusi ir palaidota Peterburge, Vyborgo kapinėse.

Parvykęs į Lietuvą, Stanislovas 1918 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. 1922 m. ją baigė, tačiau kunigu dar neįšventinamas, nes buvo per jaunas. Taigi, vyskupo Jurgio Matulaičio patariamas, atvyko į Kauną ir Teologijos-filosofijos fakultete pas prof. P. Būčį studijavo apologetiką, mokyklose dėstė tikybą. Tik 1924 m. balandžio 19 d. Marijonų koplyčioje prie šv. Gertrūdos bažnyčios arkivyskupas Zecchini suteikė jam kunigystės šventimus. Tačiau kun. S. Kiškis dar metus pasiliko Kaune. 1925 m. pavasarį kartu su vienu studentu buvo pasiųstas į JAV rinkti aukų Kaune statomiems Ateitininkų namams. Kai grįžo iš Amerikos, vyskupas Juozapas Kukta paskyrė jį Merkinės vidurinės mokyklos kapelionu. Nuo 1926 m. sausio 6 d. jam teko būti jos direktoriumi. Visus žavėjo savo prielankumu ir, be to, dar muzikalumu...

1929 m., uždarius Merkinės vidurinę mokyklą, kun. S. Kiškį vyskupas pasiėmė į Kaišiadoris ir paskyrė savo kancleriu. Juo išbuvo net 16 metų. Gabus, labai darbštus, energingas kunigas čia ir prie rašomojo stalo sėdėjo, ir katedroje chorui dirigavo, ir katalikų veiklai vyskupijoje vadovavo; įvairius suvažiavimus šaukė, konferencijas rengė, paskaitas skaitė, straipsnius rašė...

Prasidėjus karui ir 1941 m. vasarą vokiečiams užėmus Kaišiadoris, kun. S. Kiškis suorganizavo čia ligoninę likusiems sužeistiems raudonarmiečiams ir daugelį jų išgelbėjo nuo mirties. Taip pat ir visiems kitiems, į vargą patekusiems, jis kiek galėdamas stengėsi padėti ir padėjo. Todėl kai 1944 m. sugrįžo sovietinė armija, daug kas manė, kad kun. S. Kiškis bus apdovanotas. Deja...

1945 m. birželio 24 d. Kaišiadoryse kun. S. Kiškis buvo suimtas, nuteistas ir išvežtas į Sibiro lagerius. Jis ten 10 metų kalėjo, paskui apaštalavo, lankydamas tremtyje esančius lietuvius ir teikdamas jimes sakramentus. Tik 1957 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Semeliškių bažnyčios altaristu. Tačiau 1958 m. pavasarį vėl suimtas ir išvežtas į Sibirą. Iš ten grįžo tik 1962 m. Antrą kartą grįžęs iš Sibiro, beveik metus buvo Joniškio (Molėtų raj.) bažnyčios altaristu, penkerius – Punios klebonu, trejus – Jiezno altaristu, keletą mėnesių – Dubingių klebonu ir net devynerius metus – Stirnių bažnytėlės klebonu. 1982 m., perėmęs Kaišiadorių vyskupijos valdymą, vysk. Vincentas Sladkevičius pasikvietė dar vyskupo Teofiliaus Matulionio kanauninku paskirtą S. Kiškį į Kaišiadoris ir paskyrė katedros altaristu. Vyskupo Vincento Sladkevičiaus rūpesčiu nuo 1988 m. kan. S. Kiškis – Popiežiaus garbės legatas.

Ir po Sibiro vargų kan. S. Kiškis išliko be galo darbštus ir kūrybingas. Rūpestingai ištyrė archyvus, parašė kai kurių bažnyčių istoriją. Apsčiai surinko medžiagos apie žymius asmenis, pvz., apie arkivyskupą Teofilių Matulionį, rašė atsiminimus, darė iš užsienio gaunamų vokiškų ir lenkiškų laikraštėlių santraukas (religinio turinio) ir siuntinėjo kunigams; bene aštuoniose vietose vadovavo kunigų rekolekcijoms. Kol buvo stipresnis, kasmet vasarą mėnesiui važiuodavo į Palangą, ne tiek pailsėti, kiek rusams vakarais bažnyčioje rusiškai skaityti konferencijų, sakyti pamokslų...

Gyvendamas Kaišiadoryse, beveik kasdien rytais katedroje laikydavo šv. Mišias, pasakydavo ir pamokslą. Daugiausia laiko praleisdavo prie rašomosios mašinėlės. Paliko arti 40 įvairių darbų. Kol kas išspausdinta tik „Vilniaus Kalvarijos“, lageryje parašytos „Vilniaus maldos“ ir atsiminimų knyga „Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. Dabar rengiama spaudai knygos apie arkivyskupą Teofilių Matulionį ir Kaišiadorių vyskupijoje dirbusių kunigų nekrologai. Palaidotas velionis 1995 m. rugsėjo 28 d. Kaišiadorių katedros šventoriuje, greta prelato Teodoro Brazio. Laidotuvių pamaldas koncelebravo kardinolas Vincentas Sladkevičius, vysk. V. Michelevičius, vysk. J. Tunaitis ir apie 30 kunigų (dalyvavo apie 60 kunigų). Pasauliečių prisirinko pilnutėlė katedra. Prieš pamaldas kalbėjo kardinolas, per pamaldas – prelatas Jonas Jonys, o prie kapo duobės – iš tos pačios Kalvarsko parapijos kilęs mons. E. Simaška, Marijonų kongregacijos Lietuvoje provincijolas ir velionio draugas iš Sibiro laikų kun. Pranas Račiūnas. Kaip ir visada, laidotuvių apeigos baigtos giesme „Marija. Marija...“

Stanislovo Kiškio knygos

Šaltiniai

  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. R-181. Ap. 7. B. 11. Vokas Nr. 9. L. 1. Įskaitos kortelė; L. 2, 3. Dvasininko anketa. 1966 m. lapkričio 4 d.; L. 6. Kunigo Kiškio Stanislovo autobiografija. 1966 m. lapkričio 4 d.

Literatūra

  • Kan. Jonas Mintaučkis. A. A. Prel. Stanislovas Kiškis (Kš) (1900-1924-1995) // Katalikų kalendorius žinynas 1996 / sud. S. Puodžiūnienė. – Vilnius: leidykla „Katalikų pasaulis“, 1995. – P. 67-69;
  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 96;
  • Kiškis S. Kristaus pašauktieji. - Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1996. - P. 300-303 (Prelato S. Kiškio biografiją parašė kan. Jonas Mintaučkis).

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos