Kiemeliai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Siemeniškės arba Kiemeliai 1826 m. plane. Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
Kiemeliai (Kiemielce) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Kiemeliai ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Kryžius Kiemelių kaime 2010 m. R. Gustaičio nuotr.

Kiemeliai, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 5,5 km į šiaurę nuo Žiežmarių, 3 km į pietus nuo Kaišiadorių, ant Kiemelių ežero kranto. Tarp Kiemelių ir Kriaučiškių teka Gudienėlės, tarp Kiemelių ir Stasiūnų - Lomenėlės upeliai. Abu - Lomenos upės dešinieji intakai.

Turinys

Istorija

Kiemelių kaimas (8 sodybos, 85 gyventojai) paminėtas 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje. 1826 m. sudarytame Žiežmarių bažnyčiai priklausiusių kaimų žemėlapyje pažymėtas kaimas Siemieniškės arba Kiemeliai. Apie 1860 m. Kiemelių kaime - 58 gyventojai katalikai, 1866 m. - 8 sodybos, 111 gyventojų katalikų. 1875 m. Kiemelių valstiečiams iš Vladikiškių dvaro skirtas žemės sklypas. 1897 m. - 160 gyventojų ir 167 dešimtinės žemės. 1913 m. vasarą šio kaimo gyventojo Dainio kluone buvo suvaidinta pjesė „Amerika pirtyje“. Bekampienės rolę atliko Uršulė Dainienė, 60 metų amžiaus). Per Pirmąjį pasaulinį karą (1915 m.) sudegė pusė kaimo. 1923 m. kaime - 20 sodybų, 120 gyventojų. 1923 m. minimas ir viensėdis (1 sodyba, 9 gyventojai). Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1928 metais. Didžiausias sklypas (22,47 ha) priklausė Dainiams. Kaime paplitusios Ramunio ir Butrimavičiaus pavardės. 1931 m. kaime buvo jau 27 sodybos ir 263,84 ha žemės.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kiemeliuose vokiečiai įrengė žydų getą. Žydai vasarą Žiebenos durpyne kasė durpes. Geto gyventojai sušaudyti 1941 m. rugpjūtį. 1944 m. įkalinti 3 gyventojai. 1946 liepos 31 d. miške tarp Strošiūnų ir Vladikiškių žuvo 2 partizanai iš Kiemelių - Jonas Jacinavičius ir Jurgis Grigaliūnas (slapyvardis Naras). 1949 m. ištremtos M. Malevičienė ir D. Taparauskienė. 1950 m. birželio 21 d. nušautas Kiemelių gyventojas V. Visockij, dirbęs Kaišiadorių mašinų-traktorių stoties pirmininku.

1948 m. minimas kaime įsikūręs kolūkis „Nauju keliu“. 1947 m. - 41 sodyba, 210 gyventojų. 1971 m.Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Stasiūnų kaimą sujungė su Kiemelių kaimu ir Kaišiadorių RTS sodyba ir pavadino Stasiūnų kaimu. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Kiemelių kaimas buvo atkurtas.

2000 m. Kiemeliuose - 38 gyvenamieji namai ir 119 gyventojų. 1912-1913 m. kaime jau veikė daraktorinė mokykla, kurioje mokėsi apie 20 mokinių. 1957-1958 mokslo metais Kiemelių pradinėje mokykloje mokėsi 39 mokiniai.

Vietovardžiai

Kaišiadorių pradžios mokyklos Nr. 1 mokytojas Kazys Tirva 1936 m. sausio mėnesį užrašė Kiemelių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Urmilevičius, gimęs Kiemeliuose.

Balaitės – pievelė. Kloneliai, priemolis. 1/3 ha dydžio. Šiaurinėje Kiemelių kaimo pusėje. 3 km nuo Kaišiadorių.

Berželiai – kalniukas. Smėlis su žvyru. 1 ha dydžio. Šiaurinėje Kiemelių kaimo pusėje. Prie pat kaimo.

Didžioji pieva – pieva. Sausa, be krūmų. 2 ha dydžio.

Gudienėlė – upelis. Prasideda Kriauciškių miške. Įteka į Lomeną prie Kaišiadorių.

Grėbla – balos. Pelkynas, žemuma. 20 ha dydžio. Ribojasi su Kaišiadorių dvaro žeme.

Galakampis – slėnis. Iš dviejų pusių molėti krantai. 0,25 km ilgio. Į rytus nuo Kiemelių kaimo.

Kiemeliai – kaimas. Priemolio kalnelis. 300 m ilgio, 22 kiemai. 3 km nuo Kaišiadorių, prie Kaišiadorių-Žiežmarių vieškelio. „Baudžiavą ėjo Vladikiškių dvaro ponui. Po karo išsiskirstė viensėdžiais”.

Kiemelių ežeras – ežeras. 3 ha dydžio. 150 m į rytus nuo Kiemelių kaimo.

Koplyčia – kalnas. Apvalus, priemolis. 60 m aukščio. Į rytus nuo Kiemelių.

Kriauciškių pelkės (Kriauciškių raistas) – pelkės. Durpynė. 15 ha dydžio. 3 km į šiaurę nuo Kiemelių, prie Lomenos upelio.

Kūgiavietės – pelkės. Durpynė. 20 ha dydžio. Į vakarus nuo Kiemelių kaimo. „Šlapia vieta. Seniau šieno negalėdavo išvežti, dėdavo kūgiuosna ir žiemos laukdavo”.

Platuma – pieva. Lyguma, aplink priemolis. 0,25 ha dydžio. Prie Kaišiadorių-Žiežmarių plento, į šiaurės pusę. 3 km nuo Kaišiadorių.

Vejos – pelkės. Aplink molio kalniukai, viduryje šlapios pievos. 0,25 ha dydžio. Arti kaimo, Kaišiadorių link.

Zemlianka – kalnas. Šlaitas, molis, kalnas pasviręs į pietų pusę. 0,25 ha dydžio. Į pietus nuo Kaišiadorių ir Kiemelių, Žiežmarių link.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 290-291.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos