Klėriškių alkakalnis, vadinamas Koplyčia

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Klėriškių alkakalnis, vadinamas Koplyčia. 2007 m. L. Kurilos nuotr.

Klėriškių alkakalnis, vadinamas Koplyčia yra Nemaitonių seniūnijoje, Klėriškių kaime, 0,1 km į vakarus nuo Klėriškių kaimo kapinių, 30 m į vakarus nuo NemaitoniųŽiežmarių kelio.

Kalnas, vadinamas Koplyčia ar Koplica, yra su dauba, vadinama Velnio duobe.

Kalnas yra ovalo formos, su aiškiau išsiskiriančia puslankio pavidalo kalva, nuo aukštumos (šiaurės, šiaurės vakarų pusės) kiek primenančia piliakalnių pylimus. Puslankis prie pagrindo yra apie 20 m pločio, 4–8 m aukščio iš išorinės pusės ir iki 15 m iš vidaus. Už šio puslankio yra taip vadinamoji Velnio duobė.

Dauba – apie 30–35 m ilgio [šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi) ir 15–20 m pločio (pietvakarių - šiaurės rytų kryptimi). Iš rytų ir pietryčių pusės dauba išsiskiria nežymiai (gylis tik iki 2 m), kiti šlaitai gana statūs (iki 12 m aukščio).

Kalva apaugusi medžiais ir krūmais.

Alkakalnis yra valstybės saugomas.


Turinys

Padavimai, pasakojimai

Žmonės pasakoja, kad ant kalvos stovėjusi bažnyčia, kuri nugrimzdo prasivėrus žemei.


Tyrinėjimai

Alkakalnis nėra sistemingai tyrinėtas. 1993 m. jį surado V. Vaitkevičius.


Šaltiniai

  • Šidiškis T. Įvairių kultūros vertybių registravimas Kaišiadorių rajone. Mitologiniai ir sakraliniai objektai (ataskaita, žemėlapiai). 1994. KšMA. B. 256, p. 37.
  • Vaitkevičius V. Kai kurie Užuguosčio – Aukštadvario apylinkių senovės bruožai. 1994. LIIR. B. 2231, p. 34.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001, p. 125.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 351-352.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos