Klampiniai Krušonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Krušonys (Kruszany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Klampiniai Krušonys (Krušonys, Krušonis, Krušoniai, Krušonys-Klampinė, Kuršanai, Babiliukai), kaimas Palomenės seniūnijoje, 2 km į pietvakarius nuo Palomenės, 7 km į šiaurę nuo Kaišiadorių, Lomenos ir Romato upelių santakoje.

Turinys

Kaimo vardo kilmė

Vietovardis kilęs nuo kuršių genties pavadinimo, todėl anksčiau vadinosi Kuršanais.

Istorija

Žiežmarių Kuršanai paminėti 1590 m., kaimą priskyrus Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. 1605 m. minimi Jurevičiaus pavaldiniai iš Kuršanų kaimo Banys Jurevičius ir Mikas Masevičius. 1795 m. kaime buvo 13 sodybų ir 104 gyventojai. 1852 m. minimas Krušonių dvaro savininkas grafas Tiškevičius. Apie 1860 m. šiame dvare gyveno 20 gyventojų katalikų. 1863 m. vasario 17 d. miške ties Krušonimis 60 kovotojų Edmundo Kučevskio (Karsakų dvarininko) būrys buvo užpultas rusų šaulių, atskubėjusių iš Žiežmarių. Priešą sukilėliai pasitiko stipria ugnimi. Rusai, nedrįsdami eiti į mišką, buvo priversti trauktis. Po susirėmimo su kariuomene iš būrio pabėgo dalis sukilėlių. Sukilėlių aukų nebuvo, tik į nelaisvę pateko klierikas L. Bylinskis. 1866 m. Krušonių palivarke 1 sodyboje gyveno 43 gyventojai katalikai. 1897 m. minimi dveji Krušonys: palivarkas su 8 gyventojais ir 126 dešimtinėmis žemės, priklausęs grafui Tiškevičiui, ir kaimas su 24 gyventojais ir 39 dešimtinėmis žemės. Tarp šių gyvenviečių buvo 2 varstų atstumas. 1900 m. dvarininkas M. Belkevičius iš Krušonių palivarko įsipareigojo Palomenės koplyčios būsimam kunigui išlaikyti kasmet duoti po 5 rublius ir rugių. 1907 m. Krušonių kaime gyveno 32 gyventojai katalikai, palivarke - 35 gyventojai katalikai. 1913-1914 m. Krušonyse veikė nelegali daraktorinė mokykla, kurioje 1915-1916 m. mokėsi 18 vaikų. Pirmojo pasaulinio karo metu Krušonių dvaro lauke buvo palaidota 16 žuvusių kareivių. 1923 m. minimi treji Krušonys: viensėdis (4 sodybos, 20 gyventojų), buvęs 7,5 km nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties; kaimas (17 sodybų, 99 gyventojai) bei dvaras (1 sodyba, 53 gyventojai). Kaimas ir dvaras buvo 9 km atstumu nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties. Dvaras su 220,82 ha žemės priklausęs J. Strumilai, 1926 m. buvo išparceliuotas. Parceliacijos plane pažymėtos dvare buvusios kapinės. 1931 m. buvo šie kaimai: Krušonių Klampinės k., Krušonių k. ir Krušonių Paromačio k. Pastarasis kaimas aprašytas atskirai. Tuo metu Krušonių kaime buvo 13 sodybų ir 51,5 ha žemės. „Lietuvos žemės vardyne” rašoma, kad 1935 m. kaimą vietiniai žmonės vadina ir Babiliukais. 1937 m. Krušonių-Klampinės kaime gyveno 31 gyventojas katalikas, Krušonių dvare - 50 gyventojų katalikų. Krušonių-Klampinės kaimas į vienkiemius išskirstytas 1938 m. Tuo metu kaime buvo 72,49 ha, su pridėtais iš Krušonių dvaro - 25,02 ha. Didžiausio sklypo (8,63 ha) savininkas - A. Lazauskas. Kaime paplitusios pavardės - Grigaliūnas, Silickas, Kirmela. 1940 m. rugpjūčio 23 d. Trakų apskrities žemės ūkio komisija Krušonyse nacionalizavo 27,25 ha žemės sklypą, priklausiusį Trakų apskrities valdybai. Antrojo pasaulinio karo pradžioje (1941 m. birželio 26 d.) NKVD kareiviai Krušonyse nušovė šio kaimo gyventoją M. Baubą (kitais duomenimis, nušovė 5 gyventojus, tačiau greičiausiai supainiota, nes netoliese esančiame Vilkiškių kaime tą dieną nušauti 5 gyventojai). Pokario metais „Meškos“ partizanų būryje buvo krušoniškis B. Pūras (slapyvardis Tigras). 1947 m. Krušonių kaime buvo 35 sodybos, 146 gyventojai. 1948 įkalinti 3 gyventojai (Baubos). 2000 m. Klampiniuose Krušonyse buvo 5 sodybos, 11 gyventojų. Buvęs dvaras beveik visai sunaikintas. Yra išlikęs gyvenamasis namas ir keletas medžių.

Vietovardžiai

Aitekonių pradžios mokyklos mokytoja Ona Lisauskaitė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Krušonių dvaro vietovardžius. Pateikėjas - Vinca Vaina, gimęs Krušonyse.

Deksnė – miško kirtimas. Apie 250 m į pietus nuo Šilelio. „Buvęs pono miškas tapo iškirstas”.

Dvaro sodželka – pieva, 1 ha dydžio. 600 m į rytus nuo Deksnės.

Miliškė (Miliškė, Pamiliškės) – ariama žemė. Prie molio. 8 ha dydžio. Šiaurinėje pusėje ribojasi su valdišku mišku.

Šilelis (Šilalis) – krantas, 5 ha dydžio. „Pono miškas iškirstas ir duotas mažažemiams”.

Žemuma (Žemujas) – raistas. Didelis klonis. 7 ha dydžio. Į vakarus nuo Pamiliškių.

Aitekonių pradžios mokyklos mokytoja Ona Lisauskaitė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė šio kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Kubas Silickas, gimęs Krušonyse.

Balos – pieva. Lygi, 5 ha dydžio. Rytuose prie Lomenos upės.

Grikienos (Grikienas) – ariama žemė, lygi prie smėlio. 2 ha dydžio. Į rytus nuo Pieskynės.

Krušonys (Krušonys-Klampinės, Babiliukai) – kaimas. Žemė prie molio. Kairėje Lomenos upės pusėje.

Klampė – pieva. Lygi, šlapia, 6 ha dydžio. Į pietus nuo Pieskynės.

Lomena – upelis. Teka kaire Krušonių kaimo puse. „Kastinis griovys vasarą neišdžiūsta”.

Po klevu – ariama žemė Smėlynas. 12 ha dydžio. Vakaruose ribojasi su dvaro lauku. „Seniau augo gražus klevas”.

Smėlynas (Pieskynės) – ariama žemė, smėlynas. 3 ha dydžio. Vakaruose ribojasi su dvaro lauku.

Vertimai – pieva. Įdubimas. 2 ha dydžio. „Vertimai, nes gera pieva, daug šieno”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 150-151.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos