Kleboniškis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kleboniškio I ir Kleboniškio II kaimai 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Kleboniškis (Kleboniškis I, Kleboniškis II, Kleboniškis III, Butiškės), kaimas Kruonio seniūnijoje, 3,5 km į pietvakarius nuo Kruonio, 19 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, tarp Naginukų ir Gojaus miškų.

Šalia kaimo yra IV-V a. pilkapiai, vadinami Milžinkapiais. Tarpukaryje 23 pilkapiai buvo Migonių, o 5 - Kleboniškio laukuose. (Apie juos ir jų tyrinėjimus žr. Migonys).

Turinys

Istorija

1835 m. Darsūniškio bažnyčios ir klebonijos inventoriuje rašoma, kad 1473 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras bažnyčiai užrašė dešimtinę iš Darsūniškio dvaro, 5 valstiečius ir Butiškių žemę - „tas kaimas dabar Kleboniškiu vadinasi”. 1795 m. minimas Butiškių (Kleboniškio) užusienis su 7 gyventojais. 1848 m. valstybiniam Kruonio dvarui priklausė Kleboniškio kaimas, Kleboniškio I, Kleboniškio II užusieniai. Kaime, kuriame buvo 177,60 dešimtinės žemės, gyveno I. Lapinsko, M. Černiavskio, L. ir V. Tomašiūnų šeimos. Kleboniškio I užusienyje (22,57 dešimtinės žemės) gyveno M. Lapinsko šeima, Kleboniškio II užusienyje - Josifo Reižio ir Bartolomėjaus Jarkonio šeimos. 1864 m. Kleboniškyje buvo 7 sodybos ir 83 gyventojai (75 katalikai ir 8 stačiatikiai). Spaudos draudimo metais lietuviškas knygas platino Andrius Lapinskas iš Kleboniškio. Nuo 1897 m. vėl minimi Kleboniškio I ir Kleboniškio II kaimai; šie kaimai, o vėliau atsiradęs ir Kleboniškio III kaimas buvo minimi iki 1976 m. Vėliau šie trys kaimai buvo sujungti į vieną bendru Kleboniškio vardu.

1897 m. Kleboniškio I kaime - 44 gyventojai ir 64,46 dešimtinės žemės, 1923 m. - 4 sodybos, 49 gyventojai, 1931 m. - 6 sodybos ir 43,95 ha žemės. Kleboniškių I kaimas su 34,32 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1931 m. Didžiausio sklypo (8,77 ha) savininkė - Domicelė Rainienė. Tuo metu kaime buvo paplitusi Rainio pavardė. 1937 m. šiame kaime - 35 gyventojai katalikai, 1947 m. - 8 sodybos, 28 gyventojai.

1897 m. Kleboniškio II kaime - 57 gyventojai ir 114 dešimtinių žemės, 1923 m. - 13 sodybų, 68 gyventojai, 1931 m. - 15 sodybų ir 147,75 ha žemės. Kleboniškių II kaimas su 134,19 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1934 m. Didžiausio sklypo (24,04 ha žemės) savininkas - Aleksandras Lapinskas. Kaime tuo metu buvo paplitusios Tamošiūno, Černiausko, Lapinsko pavardės. 1935 m. Kleboniškio II kaime, be katalikų, gyveno ir 24 stačiatikiai. 1937 m. - 42 gyventojai katalikai, 1947 m. - 14 sodybų, 56 gyventojai.

Kleboniškio III kaimas (3 sodybos ir 26,16 ha žemės) paminėtas „Kruonio valsčiaus 1931 metų žemės plotų rūšimis žiniose“. Per Kleboniškį III tekėjo Lapainia. 1937 m. jame buvo 15 gyventojų katalikų. 1941 m. birželio 14 d. suimtas ir įkalintas J. Žiūra bei ištremti 3 Žiūrų šeimos asmenys. 1947 m. Kleboniškio III kaime - 4 sodybos, 17 gyventojų. 2000 m. Kleboniškyje - 20 sodybų, 31 gyventojas.

Vietovardžiai

Kruonio pradžios mokyklos mokytoja Stasė Sodonienė 1936 m. vasario - kovo mėnesiais užrašė Kleboniškių I kaimo vietovardžius.

Juodžemis – ariama žemė. „Kalniukas, juodžemis, graužas”. 0,25 ha dydžio. Pietuose, apie 1/3 km. „Žemėj randama dideli gabalai kalkinių, koralinių akmenų”.

Kukoriškė – pieva. Lygi, šlapia. Apie 1 ha dydžio. Tarp Kleboniškių I ir II, kaimelių vakaruose. „Iš pietų kalnelis. Žmonių pasakojimu vardas pareina nuo žodžio „kuknia”. Pievoje švedai virėsi valgyti”.

Sausbalė (vietos tarme Sausbale) – pieva. „Lygi, duobėj molis”. Apie 0,5 ha dydžio. Kaimo šiaurės vakaruose. „Klony aplink kalnai”.

Apie kaimą užrašė: „Kaimelis senas. Baudžiavą ėjęs Darsūniškių klebonui”.

Kruonio pradžios mokyklos mokytoja Stasė Sodonienė 1936 m. vasario - kovo mėnesiais užrašė Kleboniškių II kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Aleksas Lapinskas, gimęs Kleboniškių II kaime.

Duobelė (vietos tarme Duobele) – pievelė. Lygi, vidury - duobė. Durpės, baltžemis. 30 arų dydžio. Kaimo rytuose, prie Kaukazo.

Juodraistis – pieva. Lygi, klampi. 1 ha dydžio. Rytuose, prie kaimo. „Buvęs raistas”.

Kapčiai – ariama žemė, miškas. Kalneliai, smėlis. Apie 2 ha dydžio. Rytuose prie miško, prie Kaukazo. Netoli yra Migonių piliakalnis. „Buvę kapai. Pusė jų yra ariama, kita pusė - miškas. Randama senovės ginklų, indų, akmenų (matyt, antkapių) ir kt. Antkapių rasdavę didenių ir mažesnių. Aiškindavo: didesni – turtingesnių ir atv. Vaidinosi. Pasirodydavo raudonas gaidys. Žmonės ėję pinigų ieškot”.

Kaukazas – kalnas. „Pailgas, nuolaidus, smėlis, graužas”. Apie 2 ha dydžio. Rytuose, prie miško.

Mačiarnia – pieva. Įdubime, šlapia. 1 ha dydžio. 1/3 km į šiaurę. „Vidury 10x10 m. salelė, aplink jų vanduo ir toliau pieva”.

Meškaraistis – pieva, raistas. Lygi, durpės, kupstai, pušys. Apie 3 ha dydžio. „Žmonių pasakojimu, jame gyvenusios meškos”.

Pakronkė – krantai. Nelygus, krūmai. Apie 2 km ilgio. Kaimo pietuose, iš rytų į vakarus.

Skibė – ariama žemė. „Lygi, smėlis, graužas”. Apie 4 ha dydžio. Už 0,5 km nuo kaimo į vakarus. „Pietuose yra nedirbamas kalniukas”.

Smalinyčia – ariama žemė. Lygu, smėlis. Apie 1 aro dydžio. Už 0,5 km nuo kaimo į vakarus. „Toje vietoje buvo varomas degutas”.

Šaltinis – pieva. Klampi, klonyje. Apie 30 arų dydžio. Pietuose prie Kronkės upelio. „Pievelė duobėje. Krantas apie 4 m. aukšč., yra šaltinių”.

Zemlianka – ariama žemė. Kalneliai, smėlis. Apie 2 ha dydžio. Kaimo šiaurėje, prie valdžios miško. „Buvusi iškasta duobė žvėrims sląstuose saugoti”.

Apie kaimą užrašė: „Kaimas yra nelabai senas. Žmonių pasakojimu turi daugiau kaip 100 metų. Baudžiavą ėjęs Darsūniškių klebonui (gal todėl ir vardas „Kleboniškis”)”.

Kruonio pradžios mokyklos mokytoja Stasė Sodonienė 1936 m. vasario - kovo mėnesiais užrašė Kleboniškių III kaimo vietovardžius.

Baryšiaus kalnas – kalniukas. Molis, pailgas. 20x10 m dydžio. Vakaruose prie Lapainios.

Kavaliaučiškė – sklypas. Lygus, molis, žvyras. Apie 0,5 ha dydžio. Į šiaurę, prie kaimo.

Kunigiškė – ariama žemė. Nuolaidi, su kalnu, molis. Apie 2 ha dydžio. Kaimo vakarų rytuose.

Lapainia – upelis. „Krantai aukšti, nelygūs, graužas, molis”. Teka kaimo pietinėje ir vakarinėje pusėje. „Teka iš rytų į vakarus, teka iš Kalvių ežero, įteka į Nemuną”.

Slankius – kalnas, krantas. Molis, graužas. Apie 100 m ilgio. Į pietus, prie Lapainios. „Status pietuose. Kalnas vis slenka į upelį, kuris jį paplauna”.

Apie kaimą užrašė: „Kaimelis senas. Baudžiavą ėjęs Darsūniškio klebonui”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 91.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos