Kmitai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kmitai (Kmity) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Kmitai, kaimas Paparčių seniūnijoje, 4 km į rytus nuo Paparčių, 24 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, Neries kairiajame krante. Kmituose į Nerį įteka Raišuva (dar vadinama Raišula). Iš trijų pusių kaimą supa Našlėnų miškas. Šalia Kmitų yra dviejų senovės gyvenviečių liekanos.

Turinys

Kmitų senovės gyvenvietės

1996 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos metu aptiktos 2 senovės gyvenvietės: 1-ojoje (mezolito laikotarpio) rastas 31 titnaginis dirbinys, o 2-ojoje (XVII-XVIII a.) aptiktas 20-30 cm storio kultūrinis sluoksnis su keramika, gyvulių kaulais, tinku ir degėsiais.

Istorija

Kmitai paminėti 1661 m. Paparčių bažnyčios krikšto metrikų knygoje. 1678 m. kaimas priklausė Mykolui ir Elenai Sagatauskams. 1795 m. dalis Kmitų - 1 sodyba ir 79 gyventojai - priklausė Paparčių parapijos Našlėnų dvarui, kurį valdė S. Sirutienė. Kita kaimo dalis - 2 sodybos ir 13 gyventojų - priklausė I. Ratinskiui. Tuo metu čia buvo karčema, kurioje gyveno žydo L. Jundelovičiaus 5 asmenų šeima. 1830 m. kaimas priklausė tik Našlėnų dvarui (valdė V. Sirutis). Tuo metu kaime buvo 4 sodybos, 23 gyventojai katalikai. 1853 m. 5 sodybose gyveno 34 gyventojai katalikai, 1866 m. - 4 sodybose - 52 gyventojai (44 katalikai ir 8 žydai), 1909 m. 13 sodybų - 85 gyventojai katalikai (iš jų po 1 išvykę į Ameriką ir dabartinę Latviją). 1913 m. Kazokiškių parapijos gyventojų sąraše visi 67 Kmitų gyventojai katalikai, gyvenę 11 sodybų, užrašyti lenkais. 1923 m. - 11 sodybų, 52 gyventojai. Apie 1923 metus kaime - 90,56 ha žemės. Kadangi kaimas ant Neries kranto, vienas iš pagrindinių gyventojų verslų buvo žvejyba; tačiau kaimiečiai žuvis ne tik gaudydavo, bet ir veisdavo. Rudenį Neries užutėkiuose iškasdavo duobes, pripildydavo jas žvirgždo, o pavasarį ten neršdavo žuvys. 1927 m. buvo 12 šeimų (daugiausia gyveno Mlečkų - 5 ir Pilipavičių - 3 šeimos), 65 gyventojai katalikai. 1931 m. Kmituose buvo 19 sodybų ir 74,21 ha žemės. 1937 m. minimi kaimai Kmitai I ir II. 1937 m. - 68 gyventojai katalikai. 1947 m. - 10 sodybų, 41 gyventojas. 1945 m. įkalinti 2 gyventojai. Po katastrofiškų 1931 m. ir 1946 m. potvynių dauguma kmitiškių buvo priversti savo sodybas kelti aukščiau - ant antros viršsalpinės Neries terasos. 2000 m. kaime - 1 sodyba, 1 gyventojas.

Vietovardžiai

Paparčių pradžios mokyklos mokytojas Jonas Jakštas 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Kmitų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Petras Mleška, gimęs tame pačiame kaime.

Bratkai – pieva. Juodžemis, apie 80 arų dydžio. Apie 0,5 km į pietus nuo kaimo.

Burbulės – dirvos. Žvyras, akmenys. Apie 3 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus apie 400 m.

Celentnikai – dirvos. Žemė daugiau prie juodžemio. Apie 1 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo apie 150 m.

Kacialonkai – raistas. 3,5 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo.

Kmitai – kaimas. „Baudžiavą Kmitų kaimas ėjo Našlėnų dvarui”.

Mikštažarniai – raistas. 1 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo iki 0,5 km.

Paja - upė (vietos tarme Paja - upe) – šaltinis. Įteka į Žiežmarą.

Pasieka – dirvos. Akmenys, žvyras, apie 3 ha dydžio. Į pietryčius nuo kaimo 300 m.

Podvaliukiški – dirvos. Smėlėta, apie 4 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo apie 1 km.

Padbociano gniazdo – pieva ir dirvos. Juodžemis su smėliu. Apie 2 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo apie 0,5 km. „Anksčiau ten buvo gandralizdis”.

Pulmargufka – dirvos. Žvyras, apie 2 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo 150 m.

Pudburecki – dirvos. Žvyras, apie 1,5 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo.

Raišuva – upelis. Teka iš pietų į šiaurę. Įteka į Nerį.

Simoniškiai (vietos tarme Simoniški) – pieva ir raistas. Apie 3 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo 400 m.

Srutkova pasieka – dirvos. Priesmėlis, 2 ha dydžio.

Stelmoka zabora – dirvos. Akmenuoti laukai, apie 2 ha dydžio. Prie Neries.

Vyganai – dirvos. Smėlis prie juodžemio. Apie 3 ha dydžio. Iš pietinės kaimo pusės. Prieina prie pat kaimo.

Vyspa – dirvos. Apie 2 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo apie 300 m.

Žvyrai – dirvos. Žvyras, apie 2 ha dydžio. Prieina prie kaimo iš vakarų pusės.

Zarankafka – raistas. Apie 30 arų dydžio. Nuo kaimo į pietus 0,5 km.

Zaliasan – dirvos. Priesmėlis, apie 4 hab dydžio.

Zagrodnė – dirvos. Pusapskritis plotas, žvyras. Apie 1,5 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo apie 700 m. „Seniau buvo aptvertas laukelis”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 183.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos