Kovaičiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kovaičiai, kaimas Kruonio seniūnijoje, 6 km į pietryčius nuo Kruonio, 14 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, Joniliškių miško pietiniame pakraštyje. 1937 m. Zuzevičiaus sklype rastas akmeninis kirvis su skyle kotui.

Turinys

Kovaičių akmenys

Kaime yra 3 akmenys (Kovaičių I, Kovaičių II - Gulsčiasis ir Kovaičių III) - saugomi Kaišiadorių rajono gamtinio kraštovaizdžio objektai. Kovaičių statusis akmuo yra aukščiausias rajone: aukštis - 362 cm, ilgis - 294 cm, plotis - 191 cm. Kovaičių Gulsčiasis akmuo yra greta minėto akmens. Jo aukštis - 148 cm, ilgis - 351 cm, plotis - 225 cm. Toliau nuo šių akmenų yra ir trečiasis - 180 cm aukščio, 275 cm ilgio ir 235 cm pločio. Visi trys akmenys rasti ir į pakeles atvilkti melioratorių iš kaimo laukų.

Yra žinomas dar vienas įdomus akmuo Karčiakmienis (2x2 m dydžio) netoli Kovaičių gyvulių fermos pastato (400 m į pietvakarius): „Senais laikais čia buvusi karčiama, vėliau ją nugriovė ir liko tik jos laiptų akmuo“.

Kaimo istorija

Kaimas įkurtas 1927 m., 1922 m. išdalintų Marijonui Pliateriui priklausiusių Kamelinos palivarko ir Silviškių dvaro vietoje. „Pasakojama, kad šiame kaime buvo labai daug paukščių (kovų) lizdų, todėl ir kaimas pavadintas“. 1934 m. Jurgis Matonis prie savo sodybos pasistatė medinę koplytėlę su Marijos statulėle. 1964 m. valdžios nurodymu koplytėlė nugriauta. 1990 m. koplytėlę atstatė Matonio sūnus Antanas su sūnumi Algiu. Joje yra senoji skulptūrėlė. 1941 m. birželio 14 d. ištremta 5 asmenų Bučių šeima. 1944 m. sausį pas Kovaičių gyventoją Kondratą nakvojo 6 ginkluoti vyrai (kaip manoma, sovietiniai partizanai). Kažkam pranešus, auštant iš Kruonio atvyko policininkai ir prisidengę baltais maskavimosi chalatais apsupo pamiškės sodybą. Kilo susišaudymas, namas užsidegė. Ginkluoti žmonės pradėjo trauktis. 4 žuvusius tos dienos vakarą Kovaičių vyrai palaidojo miške. Šie žmonės susišaudymo metu nukovė policininką ir savisaugininką. Kaimo žmonės 1969 m. atsiminė ir kitą - devynių sovietinių partizanų susišaudymą su policininkais. Sovietiniai partizanai tada atsitraukė. 1944-1947 m. įkalinti 2 gyventojai, 1947 m. namuose nušautas P. Morkūnas, 1949 m. ištremti Tirvos (3 asmenys) ir Zuzevičiai (5 asmenys). 1951 m. ištremti Matoniai (4 asmenys), Mitkai (3 asmenys) ir A. Visockienė. 1950 m. sausio pradžioje kaime įkurtas kolūkis (pirmininkas J. Berūkštis). Kaime buvo pradžios mokykla, kurioje 1938 m. sausio 1 d. mokėsi 103 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais - 29 mokiniai. 1957 m. kaime jau buvo klubas - skaitykla. 1931 m. kaime - 29 sodybos ir 391,75 ha žemės, 1937 m. - 179 gyventojai katalikai, 1944 m. - 34 katalikų šeimos (192 gyventojai), 1947 m. - 33 sodybos, 142 gyventojai, 1981 m. - 34 sodybos, 73 gyventojai, 2000 m. - 25 sodybos, 41 gyventojas.

Legendos apie Ūtos raistą ir Juodraistį

Yra užrašytos dvi legendos apie Ūtos raistą ir Juodraistį, papasakotos Kovaičių gyventojos O. Maciulevicienės: „Netoli mano namų yra nemažas Ūtos raistas. Netoli raisto labai seniai stovėjo stiklo fabrikas, kurio pavadinimas buvo „Ūta“. Tas fabrikas užsidegė, o raisto pavadinimas liko Ūta. Dar ir dabar tose vietose randama spalvotų stiklelių. Šiandien fabriko vietoje duobės, kuriose žmonės žiemą laiko bulves. Truputį toliau yra vadinamasis Juodraistis. Padavimas pasakoja, kad senų senovėje kiekvieną vasaros naktį tam raiste pasirodydavęs juodas ožiukas. Viskas aplinkui taip sutemdavo, nors akin durk. Tamsoje lyg dvi žarijos žibėdavo ožiuko akys. Nuo to ir kilo raisto pavadinimas Juodraistis“.

Vietovardžiai

Kovaičių pradžios mokyklos mokytojas Adomas Naujalis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Kovaičių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Petras Bučys, gimęs Žiūronų kaime.

Andriejiškė – raistas. Juodžemis su šlyno žeme, apaugęs krūmais. Apie 10 ha dydžio. Jonyliškių miško pietuose. „Priklauso 3-mis kariams”.

Baltaraistės – raistas. Juodžemis su šlyno žeme, apaugęs krūmais. 10 ha dydžio. Jonyliškių miško pietuose. „Priklauso 2-m kariams”.

Juodalksnis – pieva. Juodžemis su priemolio žeme, apaugęs alksniais. 5 ha dydžio. Kaimo šiaurės rytų pusėje.

Karčema – dirbama žemė. Molis prie juodžemio. 1 ha dydžio. Už 100 m į šiaurę nuo kaimo. „Aštuoniolikto šimtmečio pradžioje buvo smuklė”.

Kamalina – vienkiemis. Lygi, smėlis su šlyno ir molio žeme. 84 ha dydžio. 1 gyvetojas. Už 1 km į pietus nuo Kovaičių kaimo. „Žemės reformos valdyba išdalino kariams ir bežemiams 5 gyv. ir pavadino Kovaičiai”.

Kovaičiai – kaimas su 22 gyventojais. „Kovaičiai priklausė gr. Pleteriui, buvo dvaras, vadinosi Silviškės, tik 1920 m. Žemės reformos valdyba išdalino savanoriams ir bežemiams po to pavadino Kovaičiais. Prieš 40 metų Silviškių kaime gyveno 14 gyventojų, kurie mokėjo nuomą grapui, bet grafas bijojo, kad neįsisenėtų - neužvaldytų, tuos gyventojus išmėti ir įkūrė dvarą. Minėtų gyventojų sodybų žymių yra: sodelių, šulinių ir t.t.”

Pukinė – raistas. Žemė lygi, juodžemis su šlynu, apaugęs krūmais. Apie 5 ha dydžio. Vakarų pusėje, prie Kalvių vieškelio. „Auga pukinės gėlės”.

Vutos raistas – raistas. Juodžemis su durpėmis, apaugęs krūmais. 14 ha dydžio. Už 50 m į pietus nuo Kovaičių kaimo. Priklauso 2 gyventojams.

Vuta – nedirbama žemė. Smėlis ir žvyras, yra duobių. 0,5 ha dydžio. 300 m į rytus nuo Kalvių vieškelio. „Ima smėlį ir žvyrą keliams barstyti”. „Vuta vadinosi nuo senovės, kad toje vietoje buvo Fabrikas bonkų, ne ir dabar iškasama stiklų, plytų ir akmenų”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 92.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos