Kračkiemis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kračkiemis Rusijos ir Prūsijos pasienio žemėlapyje, sudarytame tarp 1795-1807 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 526. Ap. 7. Saugojimo vienetas 4933.
Kračkiemis (Kraczkiemie) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Kračkiemis 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Kračkiemis, kaimas, buvęs Kruonio apylinkėje, 1923 m. - 7 km nuo Kruonio, 29 km nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties. Buvo ant Nemuno kranto.

Turinys

Kaimo vardo kilmė

Sudurtinis vietovardis. Pirmasis sandas kračk- vestinas iš pavardės Kračka, antrasis - iš kiemas.

Istorija

Kaime rasta akmeninio kirvio penties dalis. Kračkiemis su 12 valakų žemės paminėtas 1586 m. Darsūniškio valsčiaus inventoriuje. Kaimas minimas 1744 m. Darsūniškio parapijos gyvenviečių sąraše. 1787 m. kaime buvo 3 sodybos, kuriose gyveno S. Kriugždos, J. Liachovičiaus ir L. Liachovičiaus šeimos. 1795 m. 3 sodybose gyveno 29 gyventojai. 1848 m. Kračkiemis priklausė valstybiniam Kruonio dvarui, jame gyveno 4 šeimos. 1866 m. - 4 sodybos, 45 gyventojai katalikai, 1897 m. - 49 gyventojai ir 101,70 dešimtinės žemės, 1923 m. - 15 sodybų, 86 gyventojai, 1931 m. - 15 sodybų ir 126,15 ha žemės. Kaimas su 136,63 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1935 m. Didžiausias sklypas (15,7 ha) priklausė Aleksandrui Lekavičiui, Tomo. Kaime tuo metu buvo paplitusios Lekavičiaus, Garmaus, Kriugždos pavardės. 1937 m. - 71 gyventojas katalikas, 1947 m. - 16 sodybų, 69 gyventojai. Kaimas panaikintas 1961 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku. Nuo 1959 m. kaimo vietoje tyvuliuoja Kauno marios.

Vietovardžiai

Anglininkų pradžios mokyklos mokytojas Adomas Čerkauskas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Kračkiemio kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Alesius Lekavičius, gimęs tame pačiame kaime.

Apušotas – ariama žemė. Smėlis, apie 10 ha dydžio. Rytinėje kaimo pusėje. „Seniau buvo apaugęs spygliuočių mišku”.

Galeliai (vietos tarme Galaliai) – ariama žemė. Smėlis ir graužas. Apie 3 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo.

Kardonas – namas. Rytiniame kaimo pakraštyje.

Kloneliai – ariama žemė. Smėlis, žemuma. Apie 15 ha dydžio. Kaimo rytinėje pusėje, prie kaimo.

Kupurnos – smėlio kopos. Paviršius nelygus. Apie 7 ha dydžio. Apie 200 m į pietus nuo kaimo. „Buvo iki šio laiko Valst. miškas, dabar skirstantis kaimui į viensėdžius miškas iškirstas o žemė atiteko kaimui”.

Kriugždų revas (vietos tarme Kriugždų ravas) – pieva. Šlapia, rūdynas. Apie 1,5 ha dydžio. Valstybiniame miške. „Dabar atiteko valdžiai prie miško”.

Liepeka – pieva su grioviu-upeliu. Priemolis. Apie 1,5 ha dydžio. Valstybiniame miške ties Dimendžiūno žeme. „Dabar atiteko valdžiai prie miško”.

Lankos – pieva. Smėlėta. Apie 6 ha dydžio. Apie 7 km atstumu, prie Meškučių dvaro.

Pervedė – revelis. „Buvo rūdynas, dabar sausas”. Pietuose, prie Nemuno.

Paliepekys – pieva. Smėlis ir graužas. Apie 3 ha dydžio. Apie 2 km nuo kaimo, valdžios miško viduryje.

Užkupurnis – dirbama žemė. Smėlis, apie 15 ha dydžio. Tarp valdžios miško ir kaimo pietinio krašto.

Viganė (vietos tarme Vigane) – pieva. Šlapia, juodžemis. Apie 1 ha dydžio. Tarp valdžios miško ir Stankevičiaus iš Anglininkų kaimo žemės. „Dabar priskirta prie valdžios miško”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 92-93;

Vanagas A. Išnykę vietovardžiai // Kauno marios: straipsnių rinkinys. - Vilnius, „Mokslas”, 1980. - P. 85.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos