Krasnasiolka

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Krasnasiolka (Krasnosiołόwka) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Krasnasiolkos senkapis 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
Krasnasiolkos stačiatikių kapinės 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
Krasnasiolkos stačiatikių kapinėse 2010 m. R. Gustaičio nuotr.

Krasnasiolka (Krasnosiolka), kaimas Paparčių seniūnijoje, 1 km į pietvakarius nuo Paparčių, 18 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, abipus kelio Žasliai-Paparčiai. Nuo Paparčių kaimą skiria Midegos upelis, o rytiniu pakraščiu teka Žiežmara. Yra senkapis; toje vietoje „išariami kaulai, randamos sagelės, sagtys diržams”. Pasakojama, kad „žuvo daug prancūzų, ten ir buvo palaidoti”. Yra rusų stačiatikių kapinės.

Turinys

Istorija

1864 m. uždarius Paparčių dominikonų vienuolyną jo žemėse 1866 m. įkurtas Krasnasiolkos kaimas, į kurį buvo atkelti rusai - sentikiai. 1866 m. jiems priklausė 171,9 dešimtinės žemės (su vaismedžių ir „anglišku“ sodais, užėmusiais 13,9 dešimtinės), Krasnasiolkai taip pat atiteko ir malūnas ant Žiežmaros upelio kranto su tvenkiniu ir daržu bei vienuolyno pastatai - bažnyčia su tvora. 1897 m. - 77 gyventojai ir 145 dešimtinės žemės. Kaimas tuo metu priklausė valstybiniam Paparčių dvarui. Pirmojo pasaulinio karo metu kaime palaidotas žuvęs rusų kareivis. 1923 m. čia buvo 16 sodybų ir 95 gyventojai, 1931 m. - 14 sodybų ir 178,76 ha žemės. Krasnasiolka į vienkiemius išskirstyta 1934 m. Tuo metu kaime buvo 179,11 ha žemės. Didžiausio sklypo (13,23 ha) savininkas - V. Nesterovas. Paplitusios pavardės - Murnikovas, Nesterovas, Rutkauskas, Nikitinas. Kaimo gyventojai augino ir Žaslių turgun gabeno braškes, pomidorus, šviežius ir raugintus agurkus. 1934 m. balandį kaime, A. Rutkausko pirtyje, įvyko pirmasis Paparčių pogrindinės komunistinės kuopelės susirinkimas. Tada į komunistų partiją buvo priimti J. Nikitinas, M. Murnikovas ir kt. Vėliau kuopelė išaugo iki keliolikos narių. Jie Paparčių apylinkėse platindavo komunistinius atsišaukimus, keldavo raudonas vėliavas. 1937 m. - 11 šeimų, 93 gyventojai - visi rusai. 1939 m. kaime įsikūrė pogrindinė komjaunimo kuopelė. Jai priklausė N. Rutkauskas, A. ir M. Murnikovos ir kt. Dauguma šių kuopelių narių 1940-1941 m. buvo kviečiami dirbti partinį darbą Trakuose, Kaišiadoryse ir kitur. Pvz., J. Nikitinas (gimęs 1910 m.) buvo paskirtas Žaslių milicijos viršininku, vėliau, Antrojo pasaulinio karo metais, buvo sovietinių partizanų būryje, po karo dirbo partinį darbą. J. Murnikovas (gimęs 1909 m.) nuo 1938 m. buvo komunistų partijos narys. 1940-1941 m. dirbo milicijos organuose. 1941 m. evakavosi į SSRS gilumą. Nuo 1942 m. – Raudonosios armijos 16 lietuviškosios divizijos karys. Žuvo 1942 metais. M. Murnikovas (gimęs 1893 m.) nuo 1934 m. buvo komunistų partijos narys. 1934-1936 m. – Lietuvos komunistų partijos Paparčių kuopelės sekretorius. 1940-1941 m. - admininistracinis darbuotojas Paparčiuose. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo Trakų valsčiaus partorgu. Antrojo pasaulinio karo metu kaimo gyventojai Filimonas ir Larionas Murnikovai slėpė žydus ir padėjo pabėgusiam iš vokiečių nelaisvės sovietų kariui V. Zaporožecui. Kaimo gyventoja Murnikova buvo sovietinių partizanų ryšininkė. 1949 m. 5 metams įkalintas gyventojas V. Gontaris. 1947 m. kaime - 21 sodyba, 85 gyventojai, 2000 m. - 7 sodybos, 17 gyventojų.

Vietovardžiai

Paparčių pradžios mokyklos mokytojas Petras Povilaitis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Krasnasiolkos kaimo vietovardžius.

Balota – pieva. Juodžemis, 3 ha dydžio. Į šiaurę nuo kaimo 0,5 km.

Krasnasiolka – kaimas. 9 valakų dydžio. „Krasnasiolkoje gyvena rusai kolonistai. Šiam kaimui žemė duota iš buvusio Paparčių domininkonų vienuolyno po 1863 m.”.

Klėstoriaus ravas – ravas. 0,3 km ilgio. Kairiajame Žiežmaros krante.

Kaufkazas – krantai. Molis, 2 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo 0,3 km, prie Žiežmaros upės.

Kalasadžialki – dirva. Baltžemis, 5 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo 1 km.

Padlaufkagolija – dirva. Smėlėtas juodžemis, 10 ha dydžio. Į šiaurę nuo kaimo 0,5 km.

Podžiežmorka – pieva. Juodžemis, 3 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo 0,3 km.

Podstavam – pieva. Juodžemis, 2 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo 0,5 km.

Vugol – dirvonas. Smėlis, 1 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo už 0,5 km.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 183-184.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos