Krečiūnai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Krečiūnai (Kreciuny) ir apylinkės. Dešinėje pažymėtas Čiviškių kaimas. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Krečiūnai (Kračiūnai, Kreciūnai) - kaimas Paparčių seniūnijoje, 6,5 km į pietvakarius nuo Paparčių, 15,5 km į rytus nuo Kaišiadorių, Karsakų miško rytiniame pakraštyje. Per Krečiūnus teka Prakusa, ištekanti iš Krečiūnų ežero (4 ha). Jis telkšo buvusio Žaliojo Raisto pelkyno pietrytinėje dalyje, apsuptas liūninės žemapelkės (kurios plotas 60 ha).

Turinys

Istorija

Krečiūnai paminėti 1567 m. surašant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinius. 1687 m. Krečiūnai įrašyti Paparčių parapijos krikšto metrikų knygoje. 1795 m. Krečiūnų bajorkaimyje buvo 3 sodybos ir 18 gyventojų. 1843 m. bajorkaimyje (akalicoje) buvo 20,40 dešimtinės žemės, priklausiusios valstybinio Žaslių dvaro Krečiūnų užusieniui. 1844 m. tai buvo 11 atskirų, nesiribojančių tarpusavyje žemės sklypų, o aplink juos buvo bajorkaimio žemės. 1866 m. užusienio žemės plotas buvo sumažėjęs iki 14,5 dešimtinių. 1863 m. už dalyvavimą sukilime buvo įkalintas vietinis bajoras R. Steckis. 1895 m. Žaslių bažnyčios klebonas kunigas Kazimieras Kibelis bažnyčioje pradėjo lietuviškas pamaldas, kurias prolenkiškai nusiteikę parapijiečiai visokiais būdais siekė panaikinti. Kovos prieš lietuvių kalbą organizatorius ir įkvėpėjas, pasak kunigo Kazimiero Kibelio, buvo Krečiūnų bajoras E. Aleksandravičius. 1897 m. bajorkaimyje - 23 gyventojai katalikai, 215 dešimtinių žemės. 1903 m. rugsėjo 13 d. kelyje į Žaslius buvo rasta lietuviškų atsišaukimų. 1923 m. Krečiūnų kaimo 9 sodybose gyveno 59 gyventojai. 1931 m. Krečiūnų kaime buvo 10 sodybų ir 247,46 ha žemės. 1935 minima tuo metu kaime buvusi pieninė. 1936 m. kaimas, turėjęs 178,28 ha žemės, išskirstytas į vienkiemius. Didž. sklypų savininkai tuo metu buvo V. Bušinskas, turėjęs 49,82 ha, ir P. Matukas - 50,04 ha. Šalia kaimo buvo Krečiūnų dvaras, kurio savininkui A. Aleksandravičiui priklausė 109,67 ha žemės. 1940 m. valstybinė žemės ūkio komisija dvarą nacionalizavo, buvusiam savininkui palikdama 10 ha žemės. 1945 m. vasario 16 d. NKVD agentas Aleksandras (slapyvardis) pranešė, kad apie 30-50 partizanų būrys, vadovaujamas Z. Kacevičiaus, ragino jaunus kamo vyrus stoti į partizanų būrius. 1947 m. Kračiūnų kaime buvo 11 sodybų ir 54 gyventojai. Apie 1953 m. žemės matininkas P. Matukas iš Krečiūnų, tuomet gyvenęs Kaune, Dainavos mokyklai atidavė savo gyvenamąjį namą, o jam priklausęs žemės sklypas atiteko kolūkio nuosavybėn. Dainavos kolūkio pirmininkas sutiko šį namą perkelti į kolūkio centrą. Taigi jau kitais metais mokykla turėjo naujas patalpas. 2000 m. buvo 1 sodyba ir 1 gyventojas. Už 3 km į pietvakarius esančiose Cineikių kaimo kapinėse, tarp kitų aplinkinių dvarų savininkų, palaidoti ir buvę Krečiūnų dvarininkai Aleksandravičiai.

Vietovardžiai

Dainavos pradžios mokyklos mokytoja Apolionija Plikšnienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Krečiūnų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Boleslovas Brazauskas, gimęs tame pačiame kaime.

Kreičiūnai (vietos tarme Kraciūnai) – kaimas. Žemuma, šlapia vieta prie durpių. Apie 251 ha dydžio, 11 gyventojų. „Kaime yra pieninė”.

Kazokiškių kalnai – kalnai. Žemė dirbama, prie smėlio. 10 ha dydžio. Nuo Krečiūnų į pietvakarius.

Kreičiūnų ežeras – ežeras. Krantai apaugę mišku. 2 ha dydžio. „Senovėje ežeras užėmė daugiau”.

Ruda – pieva. Šlapia su rūdim. 25 ha dydžio. „Pievoj užtinkama geležies rūdų”.

Skynimas – pieva. Žema vieta, 35 ha dydžio. „Anksčiau buvo miškas, dabar iškirstas”.

Smaliarnė – raistas. Apaugęs krūmais ir mišku. „Seniau ten virė smalą, nuo to ir vardą gavo”.

Prakusa – upelis. 20 km ilgio. Negilus. Išteka iš ežero ir įteka į Kietaviškių ežerą.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 184-185.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos