Kriaučiškės (Žiežmarių apylinkės seniūnija)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kriaučiškės (Krawczyszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Kriaučiškės ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Kriaučiškės (Kriauciškės), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 6,5 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, Strošiūnų šilo šiauriniame pakraštyje. Pastačius vandens malūną ir užtvenkus Verdasos upelį, atsirado Kriaučiškių tvenkinys (minimas dar 1897 m.). Į šį tvenkinį įteka ir du bevardžiai upeliai.

Turinys

Istorija

Kriaučiškių kaimas (6 sodybos, 41 gyventojas) paminėtas 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje. Tuo metu Kriaušičkės jau priklausė Romerių valdytam Vladikiškių dvarui. 1883 m. Kriaučiškėse - 7 sodybos, 49 gyventojai (36 katalikai, 13 stačiatikių). 1897 m. - 54 gyventojai ir 114 dešimtinių žemės. 1923 m. minimos trys vietovės šiuo vardu: Kriaučiškių malūnas (1 sodyba, 3 gyventojai), Kriaučiškių palivarkas (6 sodybos, 30 gyventojų) ir Kriaučiškių viensėdis (1 sodyba, 16 gyventojų). 1925 m. išparceliuotas Vaclovo Chomičiaus įpėdiniams priklausęs Kriaučiškių palivarkas. 1927 m. iš Kriaučiškių palivarko išskirta žemės naujai įkurtam Dubaklonių kaimui. 1931 m. - 1 palivarko sodyba su 6,5 ha žemės ir viensėdis su 4,75 ha žemės. 1945 m. iš Veronikos Janušauskienės, Kriaučiškių palivarko savininkės (turėjusios 79,29 ha žemės), į valstybinį žemės fondą paimta 59,29 ha. Vėliau paimta ir likusioji žemė. Po karo į Lenkiją repatrijavo bežemis J. Narevičius. 1949 m. įkalintas P. Baikutis. 1950 m. jau minimas kolūkis „Aukštosios Kriaučiškės“. 1947 m. kaime - 4 sodybos, 21 gyventojas, 2000 m. - 8 sodybos, 13 gyventojų.

Kaime gyveno ilgus metus mokytoja dirbusi Justina Šemežienė (Butrimaitė) (gimusi 1899 m.).

Vietovardžiai

Kaišiadorių pradžios mokyklos Nr. 1 mokytoja Marė Ivaškevičienė 1936 m. vasario mėn. užrašė Kriaučiškių dvaro vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Jasinskas, gimęs Pamieryje.

Kriaučiškių dvaras – dvaras. kalnuota žemė, molis su žvyru. 79 ha dydžio, 1 kiemas. „Gyvena lenkuojanti dvarininkė Janušauskienė. Jokių vietovardžių nėra”.

Jasna gūra – kalnelis. Smėlis su žvyru, apie 300 m į vakarus nuo dvaro sodybos. „Šeimininkė lenkė, todėl ir vietas vadina lenkiškai”.

Kaišiadorių pradžios mokyklos Nr. 1 mokytoja Marė Ivaškevičienė 1936 m. vasario mėnesį užrašė Kriaučiškių vienkiemio vietovardžius. Pateikėja - Ona Kasparienė, gimusi Rečionių kaime.

Kriaučiškių vandens malūnas – vandens malūnas. žemė kalnuota, molis su smėliu. 1 kiemas.

Kriaučiškių ežeras – ežeras. „Apskritas, tarp didelių pakilimų”. Apie 2 ha dydžio. Apie 10 metrų į rytus nuo Kriaučiškių malūno. „Į ežerą įteka trys bevardžiai upeliai gauną pradžią miške pakiliose vietose, šaltinėliuose”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 292.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos