Krilavičius Bronislovas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Krilavičius Bronislovas (slapyvardis Liepa). (1919 m. liepos 28 d. Vaidžionių kaime, Žaslių valsčiuje - 2001 m., palaidotas Rusių kaimo kapinėse) - partizanas.

B. Krilavičius tarpukariu buvo Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Dirbo Žaslių pašto tarnautoju. Vokiečių okupacijos metais dirbo policininku Aukštadvaryje.

1944 m. liepos mėn. sugrįžus sovietinei armijai, B. Krilavičius tapo vienas pirmųjų Jono Misiūno-Žalio Velnio būrio partizanu. L. Misiūnas asmeniškai pats pakvietė B. Krilavičių prisidėti prie "skrajojančio būrio". Jo pagrindu vėliau susikūrė Didžiosiso Kovos apygarda.

B. Krilavičių žmonės pamena kaip narsų vyrą, bet kartu ir jausmingą. Mėgo poeziją, pats ją rašė. Iš lagerio parsivežė tris storus sąsiuvinius su eilėraščiais ir politinių kalinių tautosaka.

1945 m. balandžio 13 d. dalyvavo vienose didžiausių Kaišiadorių apylinkių partizanų ir sovietinės kariuomenės susidūrimų Kaugonių miške. Nors mūšyje daug partizanų žuvo, B. Krilavičius pasitraukė sėkminai.

Oficailiai B. Krilavičius nuo 1944 m. rugsėjo mėn. priklausė Didžiosios Kovos rinktinės Jurgino būriui, o nuo 1946 m. kovo mėn. persikėlus per Nerį su likusiais gyvais bendražygiais kovas tęsė Musninkų valsčiuje, priklausė B rinktinės Dobilo būriui.

1946 m. birželio mėn. jų stovykla Darvydų-Lapšių miške buvo apsupta NKVD dalinių. Manoma, kad partizanai buvo išduoti. Susidūrimo metu vienas partizanas žuvo, trys partizanai, įskaitant ir B. Krilavičių pasitraukė sėkmingai.

Nuo 1948 m. rugsėjo mėn. su svetima pavarde gyveno legaliai, tačiau 1950 m. buvo areštuotas. Tų pačių metų vasario 21 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas. Kalėjo Omsko sr. Meždurečjės lageryje. 1956 m. rugpjūčio 17 d. paleistas, tačiau į Lietuvą grįžo tik 1970 m.

1948 m. gegužės 22 d. į Jarcevo r. Krivliako gyv. ištremtas B. Krilavičiaus tėvas Pranas (mirė tremtyje) ir brolis Alfonsas. Sunkų gyvenimo kelią nuėjo ir jo žmona Stefanija Baušaitė-Krilavičienė, kuri taip pat buvo persekiojama ir suiminėjama. Šeima susilaukė trijų vaikų, vienas iš sūnų gimė Lukiškių kalėjime.


Literatūra

  • Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. - Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 202, 203, 596.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 3 d. - Vilnius: Margi raštai, 2001. - P. 673, 750-752, 796.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai 1940-1953. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. - P. 54.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos