Krivonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Krivonys (Krywany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Antkapis Krivonių kapinėse. 2006 m. R. Gustaičio nuotr.

Krivonys, kaimas Palomenės seniūnijoje, 7 km į rytus nuo Palomenės, 12,5 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Šiaurrytiniu pakraščiu teka Laukysta, šiauriniu - Gamanta.

Turinys

Istorija

Kaime yra senovės gyvenvietė, datuojama III tūkstantmečio pr. Kr. II puse ir I-II tūkstantmečiais po Kr.

Krivonyse nuo seno gyveno totoriai. 1590 m. Krivonys paskiriami kuopinio susirinkimo centru. Šiam centrui priskirtas Žiežmarių Krivonių kaimas, taip pat Gornostaiskiui, L. Kuklinskiui bei kitiems priklausę Krivonys. Tačiau kaimas buvo žinomas ir anksčiau. 1545 m. Krivonių žemes valdė karališkas bajoras P. Turas. Tuo metu čia rėžius turėjo įsigijęs ir M. Tolvaiša. Krivonių kaimas ir dvaras minimi 1744 m. Gegužinės parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. minima keletas Krivonių: kaimas (14 sodybų ir 97 gyventojai), priklausęs Papartėlių dvarui, Marcianovo arba Krivonių palivarkas (1 sodyba ir 3 gyventojai), priklausęs S. Sinkevičiui, bei Totoriškių arba Krivonių kaimas (8 sodybos ir 54 gyventojai), priklausęs Samaliavos palivarko savininkui J. Sinkevičiui. Krivonyse buvo karčema, kurioje gyveno 4 žydai. Apie 1860 m. kaime gyveno 177 gyventojai katalikai. 1897 m. kaime buvo 209 gyventojai ir 282 dešimtinės žemės. 1898 m. Vilniaus žandarmerijos valdybos viršininkui rašytame skunde pranešta, kad knygrišys Stanina iš Krivonių turi uždraustų lietuviškų knygų. Pirmojo pasaulinio karo metu (1915) sudegė pusė Krivonių kaimo. 1923 m. kaime buvo 33 sodybos, 178 gyventojai. Krivonys į vienkiemius išskirstyti 1929 m. Tuo metu kaime su pridėtais iš Samaliavos dvaro 7,03 ha buvo 401,39 ha. Didžiausio sklypo (33,19 ha) savininkė - A. Stanynienė. Dažniausios pavardės - Janulis, Kaduševičius, Morkūnas, Stanyna. 1945-1947 m. žuvo 3 partizanai iš Krivonių. 1945-1946 m. įkalinti 7 gyventojai, tarp jų - klebonas kun. Adolfas Staševičius. 1949 m. ištremti 2 gyventojai (Lukoševičiai). 1931 m. kaime buvo 50 sodybų ir 381,59 ha III rūšies žemės, 1947 m. - 31 sodyba, 134 gyventojai, 2000 m. - 5 sodybos, 13 gyventojų. Yra kapinės.

XX a. pradžioje Krivonyse buvo įkurta slapta lietuviška mokykla. Vėliau buvo įkurta pradinė mokykla, kurioje 1957-1958 mokslo metais mokėsi 43 mokiniai. Kaime yra medinė šv. Antano Paduviečio bažnyčia, savo forma primenanti tradicinį gyvenamąjį namą.

Iš Krivonių kilęs kunigas Jonas Žižliauskas (1920-1965). Jo tėvai padėjo kanauninkui Matui Cijūnaičiui čia įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią.

Vietovardžiai

Gečionių pradžios mokyklos mokytoja Anelė Januškevičienė 1935 m. rugsėjo mėnesį užrašė Krivonių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Andrius Stanyna, gimęs Krivonių kaime; Jonas Frankonis, gimęs Totoriškių kaime ir Liusė Junevičiūtė, gimusi Samaliavoje.

Avies valka (vietos tarme Aves valka) – pievos. Balos, 0,5 ha dydžio.

Antaupė (vietos tarme Antaupis) – pieva. Auga smilgos. 0,25 ha dydžio.

Bendroji (vietos tarme Bendroje) – pieva. 0,25 ha dydžio.

Duburys – pieva. 3 ha dydžio.

Galelaukos (vietos tarme Galalaukos) – klampi pelkė. Auga viksvos. 3 ha dydžio.

Kampinė (vietos tarme Kampine) – pelkė. Auga karklai ir viksvos. 3 ha dydžio.

Laukinė bala (vietos tarme Laukine balė) – pieva. Auga viksvos. 0,25 ha dydžio.

Miknakampis – dirbama žemė. Molis, 4 ha dydžio.

Ogulnica – pieva. 2 ha dydžio.

Ogulnicos margai – alksnynas. 2 ha dydžio.

Pagojys – pieva ir krūmai. Raistas, 2 ha dydžio.

Rietenės (vietos tarme Rietenes) – pieva. 3 ha dydžio.

Šaltinio – pieva. 0,5 ha dydžio.

Telėtnykas – pieva. 1 ha dydžio.

Vilkavartis – pieva. Pelkė, 3 ha dydžio.

Dulišių bala (vietos tarme Dulišių balė) – raistas. Auga viksvos ir krūmai. 6 ha dydžio.

Totoriškių (vietos tarme Totoriškes) – kaimas.

Akmeninės (vietos tarme Akmenines) – dirva ir pieva. 11 ha dydžio.

Bakanėliai (vietos tarme Bakanėlių) – raistas. Auga krūmai ir viksvos. 13 ha dydžio. „Vyrai ganydami rado bakaną duonos ir tą raistą praminė Bakanėlių raistu”.

Balos (vietos tarme Balas) – pieva. 2 ha dydžio.

Domantiškės (vietos tarme Domanciškes) – dirbama žemė. Molis, 16 ha dydžio.

Didžioji pieva – pieva ir dirbama žemė. 1,5 ha dydžio.

Kartelės – dirbama žemė. Molis, 4 ha dydžio.

Kampas – dirbama žemė ir pieva. 5 ha dydžio.

Klevinės (vietos tarme Klevenes) – dirbama žemė. Molis, žemė prie raisto, 30 ha dydžio. „Vadinama kaimo dalis”.

Kupstinės (vietos tarme Kupstines) – pieva. 2 ha dydžio.

Maurutiškės (vietos tarme Mauruciškes) – pieva ir griovys. Kalnas ir alksnynas. 10 ha dydžio. „Gyveno žmogus panašia pavarde ir vietą pavadino jo pavarde”.

Platojai – dirva ir pieva. 5 ha dydžio.

Rūdiškės (vietos tarme Rūdiškes) – pieva. Auga viksvos. 0,5 ha dydžio.

Skerdimai – pieva. 1 ha dydžio.

Sekalio (vietos tarme Sekelio) – kalnas. 0,5 ha dydžio.

Samanų raistas – raistas. Balos, klampu. 15 ha dydžio.

Šaltinių (Šaltiniai) – pieva. 0,5 ha dydžio.

Užkalnas – dirbama žemė. Molis, 6 ha dydžio.

Vilkų raistas – raistas. 2 ha dydžio.

Vansevičiaus – raistas. 1 ha dydžio.

Varteliai (vietos tarme Vartėliai) – pieva. 2 ha dydžio.

Samaliava – dvaras. 80 ha dydžio.

Jėzaus kalnas (vietos tarme Jezaus kalnas) – kalnas. Smėlis ir akmenys. 2 ha dydžio.

Kapanicai – pieva. Labai klampi, 15 ha dydžio.

Žagrės (vietos tarme Žagres) – dirbama žemė. Molis, 12 ha dydžio. „Yra ir ganyklų”.

Krivanka – vienkiemis. 60 ha dydžio.

Gamanta – upelis. 10-12 km ilgio. Teka į rytus nuo Krivankos. Išteka iš Rudžių ežero. Laukystos intakas.

Laukysta – upelis. 18 km ilgio. Teka į vakarus nuo Krivankos. Išteka iš Nauežerio. Įteka į Nerį.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 152-153.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos