Kruonio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kruonio bažnyčia 2007 m. R. Gustaičio nuotr.
Mūrinės Kruonio bažnyčios projektas, patvirtintas 1906 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
Kruonio bažnyčia 2007 m. A. Kurilienės nuotr.
Kruonio bažnyčia 2007 m. R. Gustaičio nuotr.
Kruonio bažnyčia 2007 m. R. Gustaičio nuotr.

Kruonio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia yra Kruonio miestelyje.

Turinys

Istorija

Dabartinė Kruonio bažnyčia įsikūrusi buvusiame stačiatikių cerkvės pastate, kurį iki 1626 m. pastatė LDK pulkininkas, Trakų pakamaris Bohdanas Oginskis. Pirmąją bažnyčią Kruonyje įkūrė Kazimieras Jogailaitis 1472 m. Medinė bažnyčia buvo pastatyta katalikų kapinėse. Ji priklausė Darsūniškio parapijai: llgą laiką šia bažnyčia rūpinosi, joje pamaldas pravesdavo Darsūniškio parapijos klebonai. 1782 m. minima, kad į Kruonio bažnyčią kartais atvažiuodavo kunigas iš Darsūniškio, nes tam nebuvo nei fundacijos, nei įpareigojimo. 1839 m. Darsūniškio klebonas kun. Juozas Čiulda vyskupo Benedikto Klongevičiaus prašė leidimo remontuoti Kruonio bažnyčią (tuomet vadintą koplyčia); nurodė, kad šalia bažnyčios, kapinėse, stovi varpinė su dviem variniais varpais. 1839 m. kovo 1 d. Vilniaus vyskupas Klongevičius Darsūniškio klebonui davė nurodymą, kad koplyčią turi atvykti Darsūniškio klebonas arba vikaras laikyti šv. Mišias bei klausytis išpažinties. 1866 m. gegužės 28 d. Vilniaus gubernatorius (su generalgubernatoriaus pritarimu) Trakų kariniam viršininkui įsakė nedelsiant uždaryti Kruonio koplyčią. XIX a. 7 dešimtmetyje vietos stačiatikių šventikas su kazokų pagalba bažnyčią nugriovė, o iš bažnyčios medžiagos pasistatė sau gyvenamąjį namą (kitais duomenimis – tvartus). 1906 m. Kruonio miestelio ir apylinkės katalikai Vilniaus gubernijos kanceliarijai nusiuntė prašymą su planu statyti mūrinę bažnyčią Kruonyje. Po metų (1907) toks leidimas buvo duotas, tačiau kruoniečiai 1908 m. pasistatė ne mūrinę, o medinę bažnyčią. To priežastis lieka neaiški; žinoma tik, kad 1908 m. vasario 16 d. Kauno gubernijos inžinierius Andrejevas atsisakė nuo būsimos Kruonio mūrinės bažnyčios statybos priežiūros. Tuo pačiu laiku (1907) susikūrė ir Kruonio parapija, į kurią iš Darsūniškio parapijos atsiskyrė keliolika sodžių. Parapijos įkūrimo priežastimi laikraštyje „Vienybė“ nurodoma ta, kad Darsūniškio parapinė bažnyčia stovėjo parapijos krašte. Netrukus į Kruonį atvyko kunigas lietuvis Kraujelis. 1909 m. Kruonio klebonu buvo neseniai atvykęs kun. Jonas Kunigėlis. Leidinyje „Šaltinis“ buvo rašoma, kad klebonas gyvena samdomuose namuose. Neretai pačiam ir pietus tekdavo pasigaminti. Iš parapijiečių surinkęs kelis šimtus rublių, Vilniuje nupirko fisharmoniją, arnotus, šventųjų paveikslus koplytėlei papuošti. „Žodžiu, vargsta jisai čia, kaip koksai misijonoris Afrikos gilumoje.“ Kaip pažymėta, klebonui buvo ramu tik todėl, kad lenkų parapijoje nebuvo daug – apie 200 (iš viso būta apie 2000 parapijiečių). Tais pačiais metais kun. Jonas KunigėlisKruonio buvo iškeltas. Į jo vietą atvyko kun. Juozapas Vaitiekūnas – „jaunas vyras, karštas lietuvis ir pamokslininkas. Dieve, jam padėk pas mus pasidarbuoti“ – buvo rašoma tame pačiame „Šaltinyje“. 1909 m. jau buvo baigiama statyti klebonija, nors darbai dėl lėšų stokos sunkiai judėjo; buvo nutarta nuo valako mokėti po 10 rublių, tačiau ne visi parapijiečiai davė pinigų. Tais pačiais metais bažnyčioje pradėjo giedoti naujas choras, kuriam vadovavo naujasis vargonininkas Petras Mažylis. Medinė bažnyčia buvo pastatyta kelių KruonisKaišiadorys ir Kaunas–Jieznas sankryžos šiaurės vakarų kampe, greta šioje vietoje stovėjusios maršrutinių autobusų stotelės-paviljono. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje (1914 m. gruodžio 8 d.) Kruonio bažnyčia ir parapija patyrė tam tikrų nuostolių, kuriuos padarė ne vokiečių kariuomenė (jos tuo metu čia dar nebuvo), bet rusų daliniai. Visus juos užfiksavo Kruonio bažnyčios klebonas Juozapas Vaitiekūnas. Kruoniečiai neteko šieno, šiaudų, sukapotų malkų, bulvių ir kitų gėrybių 1022 rb sumai. Tai nedideli nuostoliai, palyginus su visų trijų varpų netektimi, kurie buvo nukabinti ir policijos išvežti 1915 m. liepos 31 d. Pirmas varpas buvo „Mykolo” vardu ir svėrė 9 pūdus ir 8,5 svaro; antras varpas „Kazimieras“ svėrė 5 pūdus ir 10 svarų. Abu varpai buvo išlieti Zvolinskio liejykloje prie Varšuvos. Abu policija įvertino 400 rb sumai. Trečias varpas buvo lietas Kaune, Rechoto fabrike, ir svėrė 1 pūdą ir 23,5 svaro, įvertintas 100 rb sumai. 1919 m. pavasarį buvusią Kruonio cerkvę perėmė vietos katalikai. Medinė bažnyčia buvusi nugriauta. Iš likusios medžiagos miestelio centre, vakariniame aikštės šone, buvo pastatyta parapijos salė su špitole ir viešbučiu (pagal Kruonio miestelio gyventojų pasakojimus). Sovietmečiu ten buvo įsikūrę kultūros namai. Tarpukariu virš 7 metų (1928–1935 m.) Kruonyje klebonavo kun. kanauninkas Juozapas Bučys (žinomas kaip mūrinės Gegužinės bažnyčios statytojas), kuriam persikėlus į Semeliškes, kruoniečiai minėjo geru žodžiu, nes tai buvo malonus taikaus būdo, darbštus žmogus ir su visais gerai sugyveno, daug nuveikė kultūros srityje. „Aktyviai darbavosi šaulių organizacijoje, būdamas švietimo komisijos pirmininku. Dabar Kruonio šauliai neteko didelio veikėjo scenos darbo srityje. Savo klebonavimo laiku žymiai aptvarkė parapijos ūkį padidindamas kleboniją, kuri buvo paskubom statyta ir labai maža, aptvarkė kitus trobesius, sodus, daržus ir k., kuriuos rado labai apleistus. Kaip atskiri asmens, taip ir organizacijos visada galėjo rasti pas jį paramos. Labai reta, kur dvasiškis būtų taip susigyvenęs su vietos inteligentais kaip kan. Bučys.“ Antrojo pasaulinio karo metu vėl buvo renkami duomenys (okupacinės valdžios nurodymu) apie Lietuvos bažnyčių varpus. Kruonio klebonas kun. Alfonsas Šatas nurodė, kad Kruonio bažnyčioje yra 4 variniai varpai: 3 centnerių svorio, 60 cm skersmens, nulietas apie 1925 m.; 2 centnerių svorio, 45 cm skersmens, gautas iš Sovietų Rusijos; ant jo buvę užrašai iškapoti; 2 centnerių svorio, 45 cm skersmens, su įrašu: „Kun. J. Vaitekūnas ir parap.“; 5 kg svorio, buvo likęs nuo seniau. 1956 m. nubalintos Kruonio bažnyčios išorinės sienos. 1969 m. bažnyčios komitetui, jam prašant, duotas leidimas atlikti šiuos remonto darbus: išbaltinti bažnyčios vidų (nes senas tinkas pradėjo juoduoti, byrėti ir luptis), nudažyti bažnyčios kupolą ir bokštą (skarda vietomis pradėjo rūdyti), sutvarkyti bažnyčios langus (esant stipresniam vėjui su lietumi, vanduo pro apatinius langų rėmus skverbdavosi vidun), pakeisti palangių skardą, suremontuoti bažnyčios grindis, jas perdažant. Remonto metu kupole esanti sienų tapyba – Kristaus prisikėlimo scena ir žemiau, nišoje, nutapytas rudos spalvos kryžius su balta drobule buvo rekomenduota uždengti, kad nepakenkti.

Klebonai

Kruonio bažnyčia ir jos kunigai - Leonas Jakubauskas ir Juozapas Pužickis. Vinjetė iš albumo „Kaišiadorių vyskupija. 1957“.

1909 m. - Jonas Kunigėlis (laikinas klebonas).

1909-1924 m. - Juozapas Vatiekūnas.

1924-1927 m. - Vincentas Aleksandravičius.

1927 m. - Simonas Bistrajis.

1928–1935 m. – Juozapas Bučys.

Iki 1941 m. - Pranciškus Štulas.

1945-1948 m. - Alfonsas Šatas.

Juozapas Pužickis.

1953-1956 m. - Petras Laskauskas

1959-1961 m. - Nikodemas Švogžlys-Milžinas.

1961-1967 m. - Petras Valatka.

1967-1971 m. - Algimantas Urbanavičius.

Leonas Jakubauskas.

1974-1978 m. - Zigmantas Stančiauskas.

1981-1982 m. - Vincentas Pinkevičius, administratorius.

Architektūra

Kruonio bažnyčios interjeras: skliautai ir sienos. 2006 m. A. Kurilienės nuotr.
Kruonio bažnyčios didysis altorius. 2006 m. A. Kurilienės nuotr.
Raiškiomis formomis išsiskiria koplyčią puošianti medinė XIX a. nukryžiuoto Jėzaus figūra. 2006 m. A. Kurilienės nuotr.

Altoriai įrengti XX a. 2-3 dešimtmečiais. Pastatas yra puikus mūrinės sakralinės architektūros pavyzdys, atspindintis komplikuotas Lietuvos manierizmo statybos normas bei Rytų ir Vakarų kultūros įtaką. Lotyniško kryžiaus plano su penkiašone presbiterija pastatas perdengtas ant apvalaus būgno iškeltu aukštu kupolu. Pagrindinį fasadą akcentuoja kresnas stačiakampis bokštas. Lygias tinkuotas šonines sienas ritmiškai skaido langų angos. Santūrių ir monumentalių formų statinys primena gynybinę architektūrą. XXI a. pradžioje atlikto bažnyčios remonto metu buvo aptikta, kad statinio pagrindinį įėjimą akcentuojantis neaukštas renesansinių formų portalas buvo praturtintas XVII a. ornamentine sienų tapyba.

Meno vertybės

Ankstyviausios ir menine bei istorine prasme vertingiausios yra zakristijos sienoje įmūrytos fundatoriaus Bohdano Oginskio antkapinė plokštė. Šalia yra ir jo sūnaus Samuelio Levo antkapis. Kiti bažnyčios turtai iliustruoja XIX ir XX a. pirmosios pusės bažnytinės tapybos madas. Tarp jų paminėtini vilniečio meistro Daugelavičiaus XX a. pradžioje išdrožta Prisikėlusio Kristaus skulptūrėlė, raiškiomis formomis išsiskiria koplyčią puošianti medinė nukryžiuoto Jėzaus Kristaus figūra (XIX a.). Ant centrinės navų sienų pakabinti XIX a. tapybos darbai „Šv. Izidorius“, „Šv. Antano vizija“. Bažnyčios istorijai svarbi zakristijoje saugoma XX a. pirmoje pusėje nutapyta kunigų portretų serija.

Šaltiniai

  • Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvas. B. Kruonio bažnyčia.
  • Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvas. Bažnyčių varpai. 1942 m.
  • Kultūros paveldo centro Aptarnavimo skyriaus Fondų poskyris. F. 11. Ap. 1. B. 4. A. Miškinis. Kruonio urbanistinio paminklo tyrimas, to paminklo ribų, vertingų elementų, apsauginių zonų ribų ir statybos režimo nustatymas. 1972 m. L. 39.
  • Kultūros paveldo centro Aptarnavimo skyriaus Fondų poskyris. F. 3. Ap. 1. B. 142. Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos valdybos viršininko J. Glemžos raštas Kaišiadorių r. Kruonio bažnyčios komitetui. 1969 m. gegužės 19 d.
  • Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m. / sud. ir parengė V. Jogėla. – Vilnius, 2001. – P. 433.
  • Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 604. Ap. 1. B. 8358. L. 1. Darsūniškio klebono kun. Juozapo Čiuldos raportas vyskupui Benediktui Klongevičiui. 1839 m.
  • Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 694. Ap. 1. B. 2243. L. 160. Vilniaus gubernatoriaus raštas Trakų kariniam viršininkui. 1866 m. gegužės 28 d.
  • Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 4. 387 (A–2652). Darsūniškio parapinės bažnyčios kronika. 1849 m.

Literatūra

  • Antanas Blaivininkas. Kruonis (Trakų apskr., Vilniaus g.). (Žinios iš Lietuvos) // Šaltinis. – 1909 lapkričio 16 (3), Nr.45, p. 713, 714.
  • Dievo muzikantas. Kronįs (Trakų apsk.). (Vilniaus gubernija) // Šaltinis. – 1909 rugpjūčio 3 (liepos 27), Nr. 30, p. 474.
  • Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas / sud. S. Poligienė. – Vilnius: Savastis, 2006. - P. 146-149.
  • Kiškis S. Kristaus pašauktieji. – Kaišiadorys: Kaišiadorių vyskupijos kurijos leidykla, 1996. – P. 289.
  • Kronįs (Trakų apskr.). (Vilniaus gubernija) // Šaltinis. – 1909 balandžio 27 (14), Nr.16, p. 252.
  • Kruoniai. (Vilniaus gub. Trakų pav.) // Vienybė. – 1909, gegužės 5 (18), Nr. 18, p. 274.
  • Kruoniečiai. Išleido kan. Būčį // Rytų Lietuva. – 1935 gegužės 5, p. 3.
  • Kruonių atsišaukimas (Iš Lietuvos) // Rygos garsas – 1910 kovo 6 (19), Nr. 19, p. 2.
  • Laukaitytė R. Kruonio bažnyčiai - 400: istoriko komentaras. "Atspindžių" kultūrinio gyvenimo priedas Nr. 12, 2010 m. gruodis, p. 32.
  • Laukaitytė R. Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003, p. 47-56.
  • Lukoševičius O. Kaišiadorių kultūros paveldas. Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2012. P. 72.
  • Lukoševičius O. Kaišiadorių bažnytinis paveldas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2017. – P. 64-73.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos