Kruonio seniūnija
Kruonio seniūnija yra pietrytinėje Kaišiadorių rajono dalyje. Šiaurėje ji ribojasi su Rumšiškių seniūnija, rytuose - su Žiežmarių apylinkės seniūnija ir Nemaitonių seniūnija, pietuose - su Prienų r. sav., vakaruose ją riboja Nemunas.
22350 ha plotą užimančioje seniūnijoje yra 97 gyvenamosios vietovės. Tai - Kruonio miestelis, 89 kaimai (Adomėliai, Andriūnai, Anglininkai, Apidemis, Apsuona, Armanai, Astragai, Atmainai, Avinėliai, Ąžuolinė, Bajoriškės, Barevičiai, Basonys, Basonys II, Broma, Būtkiemis, Būtkiemis II, Dabinta, Daktariškės, Darsūniškis, Dijokiškės, Domeikiemis, Gegužinis, Ginteikiškės, Girgždai, Gliebiškis, Grabaučiškės, Grėžieniškės, Jakava, Joniliškės, Kalviai, Karveliškės, Kazokai, Kleboniškis, Kovaičiai, Kriaučiškės, Kubiliai, Lankakiemis, Lapainia, Lapūkinė, Liepynė, Lukiškis, Maisiejūnai, Mankuviškės I, Mankuviškės II, Margai, Meškučiai, Migonys, Molijos, Morkūnai, Navapolis, Norkūnai, Paduobriai, Palimšiai, Pastrėvys, Paukštiškės, Pavuolis, Plaskūnai, Plaskūnų Būda, Pratkūnai, Purvininkai, Rokiškės I, Rokiškės III, Rūčkakiemis, Saulučiai, Seibūtai, Seibūtėnai, Sekionys, Sevelionys, Stebeikiai, Surgantiškės, Šnipeliai, Šventininkai, Tadarava, Taraspolis, Toliškės, Trūseikiškės, Užgirėlis, Vaiguva, Varkališkės, Vekonys, Vigada, Vilčkai, Vilūnai, Visginai, Vladipolis, Zauliškės, Žiūronai, Žydeikiškės) ir 7 viensėdžiai (Baranava, Ignalina, Jugalinas, Krasos, Kruonis I, Plytninkai, Zavadna).
Turinys |
Demografiniai duomenys
2001 m. gyventojų skaičius seniūnijoje buvo 3746, 2011 - 2775 žmonės. 46,1 proc. (1280 žm.) sudarė vyrai, 53,9 proc. (1495 žm.) - moterys. Pagal amžių gyventojai pasiskirstė taip: 0-15 m. amžiaus sudarė 19,7 proc., darbingo amžiaus - 46,5 proc., pensijinio amžiaus - 33,8 proc.
Vidutinis tankumas - 12,4 žm./km². Tankiausiai apyvendintos vietovės - Kruonis (661 žmogus), Darsūniškis (307 žmonės), Kalviai (204 žmonės), Vilūnai (106 žmonės), Anglininkai (92 žmonės), Ginteikiškės (72 žmonės), Morkūnai (69 žmonės), Užgirėlis (56 žmonės). 16-oje vietovių gyventojų skaičius siekė nuo 26 iki 50, 22-ose - nuo 11 iki 25, 15-oje - nuo 6 iki 10, 21-oje - nuo 1 iki 5. Penkiolikoje kaimų ar viensėdžių (Atmainuose, Bajoriškėse, Bromoje, Gegužinyje, Ignalinoje, Krasose, Lapūkinėje, Liepynėje, Molijose, Pastrėvyje, Rokiškėse III, Seibūtėnuose, Taraspolyje, Vaiguvoje, Varkališkėse) gyventojų nebebuvo.
Administracija
Seniūnijos centras - Kruonis. Seniūnijos adresas - Vilniaus g. 13, Kruonio mstl. LT-56318 Kaišiadorių r.
Seniūnai
Nuo 2012 m. - Audrius Slavinskas
2006 - 2012 m. - Gintaras Gružauskas
2000 - 2006 m. - Arimantas Gelžinis
Seniūnaitijos
Kruonio seniūnija 2009 m. buvo suskirstyta į 6 seniūnaitijas:
Įstaigos, institucijos
Seniūnijoje yra švietimo ir kultūros įstaigų: Kruonio gimnazija su universaliu daugiafunkciniu skyriumi ir Kalvių pagrindinio ugdymo skyriumi, Kruonio kultūros centras su Darsūniškio, Kalvių ir Vilūnų filialais, Kaišiadorių viešosios bibliotekos Kruonio, Darsūniškio, Vilūnų ir Kalvių filialai. Kruonio miestelyje yra sveikatos ir socialinės rūpybos įstaigų: VšĮ Kruonio pirminės sveikatos priežiūros centras ir VšĮ Kruonio senelių globos namai.
Įmonės
Seniūnijoje yra valstybinės įmonės: Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kaišiadorių miškų urėdijos Kruonio girininkija. Veikia AB Lietuvos pašto Kruonio filialas.
Visuomeninės asociacijos, organizacijos
Seniūnijoje įregistruotos 6 kaimo bendruomenės: Anglininkų bendruomenė, Darsūniškio bendruomenė, Kalvių bendruomenė, Kruonio bendruomenė, Morkūnų bendruomenė ir Vilūnų bendruomenė, taip pat Palimšių laisvalaikio organizavimo centras.
Kruonyje veikia Kruonio medžiotojų klubas, Seibūtėnų kaime - VšĮ Visuomenės kultūrinio ugdymo centro filialas.
Gamta ir gamtos paminklai
Seniūnijoje yra didžiausias Kaišiadorių rajone Kalvių ežeras, užimantis 180,8 ha plotą, taip pat mažesni Gabio (17 ha), Kriaučiškių, Norkūnų, Vikabalio, Vilūnų ežerai.
Vakariniu seniūnijos pakraščiu teka Nemunas, šiauriniu - Strėva. Mažesnės upės ir upeliai - Ališkis, Apsuona, Astraga, Daugistupis, Ymasta, Jonaupis, Juodupis, Lapainia, Liepeka, Limšius, Liutika, Kamainė, Kruonė, Melnyčėlė, Pakapinys, Palapainia, Perkasas, Purvelė, Retenė, Strankščius, Taurupis, Vaja, Valpė, Vertimas, Viekšnia, Vingra, Virkius.
Seniūnijos teritorijoje yra Dabintos botaninis-zoologinis draustinis, Dabintos ornitologinis draustinis, Lapainios botaninis draustinis, Šnipelių zoologinis-entomologinis draustinis, Šventininkų botaninis draustinis, nedidelę seniūnijos šiaurinę dalį užima Kauno marių regioninis parkas ir Nemuno kilpų regioninis parkas.
Seniūnijoje saugoma 9 gamtos paminklai: Avinėlių akmuo, Darsūniškio akmuo, Girgždų akmuo, Karveliškių akmuo, Kovaičių akmuo ir Kovaičių akmenys, Sevelionių akmuo, Darsūniškio šaltinis bei Varkališkių miško pušys.
Kultūros paveldas
Seniūnijoje iš viso yra 46 saugomi kultūros paveldo objektai (tai sudaro ketvirtadalį visų rajone saugomų objektų). Daugiausiai yra archeologijos (35) paminklų, kiek mažiau istorinių-memorialinių (5), architektūrinių-sakralinių (2), dailės (2), urbanistinių (1), technikos (1). Įsteigta viena saugoma kultūrinė teritorija - Surgantiškių archeologinis draustinis.
Archeologijos paminklai - Astragų senovės gyvenvietė, Basonių senovės gyvenvietė, Dabintos senovės gyvenvietė, Darsūniškio, Atmainų senovės gyvenvietė, Lapainios senovės gyvenvietė, Lapainios senovės gyvenvietė II, Lapainios senovės gyvenvietė III, Lapainios senovės gyvenvietė IV, Šventininkų senovės gyvenvietė, Vilūnų senovės gyvenvietė, Basonių piliakalnis ir senovės gyvenvietė, Būtkiemio piliakalnis, Maisiejūnų piliakalnis I ir senovės gyvenvietė, Migonių piliakalnis ir senovės gyvenvietė, Palapainio, Vilūnų piliakalnis ir senovės gyvenvietė, Rokiškių piliakalnis ir senovės gyvenvietė, Varkališkių piliakalnis I, Varkališkių piliakalnis II, Visginų piliakalnis ir senovės gyvenvietė, Astragų pilkapynas I, Astragų pilkapynas II, Atmainų, Darsūniškio pilkapynas I, Basonių pilkapynas, Darsūniškio, Atmainų pilkapynas II, Ginteikiškių pilkapynas, Kalvių pilkapis, Kalvių pilkapynas I, Kalvių pilkapynas II, Kalvių pilkapynas III, Maisiejūnų, Surgantiškių pilkapynas, Migonių, Kleboniškio pilkapynas, Meškučių kapinynas, Darsūniškio dvarvietė, Kruonio dvarvietė.
Istoriniai-memorialiniai paminklai tai - Darsūniškio senosios žydų kapinės ir žudynių vieta, Dailininkų Vlado ir Barboros Didžiokų kapas, Lietuvos karių kapai Darsūniškio kapinėse, Lietuvos kario Edmundo Tirvos kapas Darsūniškio kapinėse, Lietuvos partizanų kapai Gojaus miške, dailės - Bohdano Oginskio ir Samuelio Levo Oginskio antkapinės plokštės Kruonio bažnyčioje, architektūriniai-sakraliniai - Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Kruonio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia, urbanistiniai - Kruonio miestelio istorinis centras, technikos - Tadaravos tiltas.
Migonių piliakalnis. 2009 m. A. Kurilienės nuotr.
Pilkapiai Atmainų, Darsūniškio pilkapyne I. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.
Kruonio dvarvietė. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.
Kruonio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia. KšM. 2007 m. D. Tomkuvienės nuotr.
Bohdano Oginskio antkapinė plokštė Kruonio bažnyčioje. 2011 m. O. Lukoševičiaus nuotr.
Darsūniškio senosios žydų kapinės. 2011 m. A. Kurilienės nuotr.
Dailininkų Vlado ir Barboros Didžiokų kapas Kruonio kapinėse. 2011 m. A. Kurilienės nuotr.
Šaltiniai
- Kaišiadorių rajono savivaldybė
- Kaišiadorių vietos veiklos grupė
- Kultūros vertybių registras
- Lietuvos statistikos departamentas
Literatūra
- Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001
- Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009.
- Lukoševičius O. Kaišiadorių kultūros paveldas. Kaišiadorys, 2012.
- Malinauskas V., Lukoševičius O. Kaišiadorys: gamtos ir kultūros paveldas. Vilnius, 2001.
© Kaišiadorių enciklopedija
Kitur perpublikuojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti autorystę.
